Padarytos žalos atlyginimas

Žala yra dėl turto netekimo ar pakenkimo jam (sugadinimo) patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias vienetas būtų gavęs, jei nebūtų atlikti neteisėti veiksmai (LR CK 6.249 straipsnis).

Kai vienetas pats (ne draudimo įmonė) kompensuoja kitam asmeniui padarytą žalą (savo noru arba teismo sprendimu) išmokėta žalos atlyginimo suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. Neleidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriama darbuotojui išmokėta žalos atlyginimo suma, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe dėl vieneto kaltės. Pavyzdys: MB, teikianti krovinių pervežimo paslaugas, vežė jai patikėtą krovinį, kuris pervežimo metu dėl jos kaltės buvo apgadintas. Krovinio savininkas pateikė pretenziją dėl apgadinto krovinio. MB sumokėjo krovinio savininkui pretenzijoje nurodytą sumą. MB mokama krovinio savininkui pretenzijoje nurodyta suma už apgadintą krovinį laikoma žalos atlyginimu ir priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.

Darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribos (DK 153 straipsnis)

Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti 12 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą (DK 154 straipsnis)

Darbuotojas turi atlyginti visą žalą, kai:

• žala padaryta tyčia;
• žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;
• žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;
• žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo;
• darbdaviui padaryta neturtinė žala;
• kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Žalos atlyginimas ir civilinės atsakomybės draudimas (DK 155 straipsnis)

Jeigu darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę, darbdavys privalo kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką. Jeigu darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga, darbdavys privalo žalą atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmokos.

Žalos išieškojimo tvarka (DK 156 straipsnis)

Detalizuota žalos išieškojimo tvarka. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

Žalos atlyginimas reorganizavus darbdavį ar jam pasibaigus (DK 157 straipsnis)

Jeigu darbdavys, įpareigotas atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, reorganizuojamas, reikalavimai atlyginti žalą pereina jo teisių perėmėjui. Po valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo pareiga atlyginti žalą pereina valstybei ar savivaldybei. Jeigu darbdavio įmonė likviduojama neatlyginus nukentėjusiems asmenims padarytos žalos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimų profesine liga, neatlygintos žalos atlyginimo sumos kaupiamos ir išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.