Obligacijų su nuliniu kuponu apmokestinimas

Obligacijos kaip investavimo priemonė patrauklios tuo, kad atperkant obligaciją, ją įsigijęs asmuo atgauna nominalią vertę bei užsidirba palūkanas. Tuo tarpu jas išleidusios įmonės tokiu būdu pasiskolina lėšų veiklai vykdyti. Tokios įmonių mokamos palūkanos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams remiantis Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi. Tačiau neaiškumų kyla, jeigu įmonės išleidžia obligacijų su nulinio kupono emisija.

Nulinės atkarpos obligacija yra tokia, pagal kurią pinigai išmokami tik vieną kartą per visą jo galiojimo laiką. Pavyzdžiui, su nuolaida išleidžiami vertybiniai popieriai ar vertybiniai popieriai, už kuriuos palūkanos išmokamos vieną kartą suėjus terminui.

Lietuvos įmonių praktikoje vis dažniau išleidžiamos nulinės atkarpos obligacijos, už kurias jas išleidusi įmonė nenumato mokėti palūkanų. Pasirašoma obligacijų platinimo sutartis, dažnai vėliau pasirašomos dar kelios platinimo sutartys, kuriose numatomi skirtingi obligacijų išpirkimo terminai.

Tokiu atveju bendrovė, išleidusi obligacijas, neturinčias palūkanų normos, jas išperka didesne kaina nei buvo perleidusi pirminio platinimo metu (t. y. išperka nominalia verte), susidaręs kainų skirtumas laikomas palūkanomis, jeigu obligacijų pasirašymo sutartyje nėra numatyta kitaip. Tokias palūkanas išmokėjusi įmonė, remiantis Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, jas gali pripažinti leidžiamais atskaitymais tą mokestinį laikotarpį, kurį obligacijos išperkamos.

Minėtas obligacijų su nuliniu kuponu palūkanas galima priskirti leidžiamiems atskaitymams, jeigu tokios palūkanos:

1. tenkina reikalavimus, kad jos yra faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos įmonės pajamoms uždirbti ar įmonės ekonominei naudai gauti kaip tai numato Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalis. Paprastai, jei įmonė obligacijų su nuliniu kuponu išleidimą atlieka turėdama tikslą gauti pajamų savo ekonominei veiklai vykdyti, šios sąlygos tenkinamos.
2. palūkanoms nėra taikoma Pelno mokesčio įstatymo 30-1 str. numatyta palūkanų atskaitymo taisyklė, kuomet jei įmonės palūkanų sąnaudos viršija palūkanų pajamas, iš pajamų atskaitoma palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, suma, ne didesnė kaip 30 % įmonės apmokestinamojo EBITDA;
3. palūkanoms nėra taikoma Pelno mokesčio įstatymo 40 str. 3 dalyje numatyti priskyrimo leidžiamiems atskaitymams apribojimai (plonos kapitalizacijos taisyklė, patvirtinta 2003 m. gruodžio 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1575 „Dėl Pajamų arba išmokų apibūdinimo iš naujo taisyklių“.
   
   Palūkanas gavęs asmuo jas turi pripažinti pajamomis.