Straipsnis galioja:
nuo {{c.currentPost.validFrom}}
iki {{c.currentPost.validTo}}
Nėra žymų
Yra pakeitimų
![]()
![]()
1. PMĮ 41 str. 2 d. 1-6 ir 8 punktuose numatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais, įsigyjamas ar perleidžiantysis vienetas ar vienetai mokestinio laikotarpio nuostolius, susidariusius iki reorganizavimo ar perleidimo pabaigos ir PMĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka neperkeltus į kitus metus, 43 str. 1 dalyje nustatytomis sąlygomis gali perduoti įsigyjančiajam vienetui ar vienetams. Įsigyjantysis vienetas gali tęsti šių nuostolių perkėlimą, jeigu ne trumpiau kaip 3 metus tęsia iš įsigyto ar perleidžiančio vieneto ar vienetų perimtą veiklą ar veiklos dalį.
2. Įsigyjančiajam vienetui gali būti perduodami tik su įsigyjamo ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų įsigyjančiajam vienetui perleista ir šiame vienete tęsiama veikla ar veiklos dalimi susiję mokestinių laikotarpių nuostoliai. Šios nuostatos netaikomos mokestiniams nuostoliams, susidariusiems dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo, išskyrus atvejus, kai įsigyjamas ar perleidžiantysis vienetas - finansų įstaiga. Finansų įstaigos sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.
3. Vieneto veiklos ar veiklos dalies perleidimo data yra ta data, kurią įsigyjamas ar perleidžiantysis vienetas įsigyjančiajam vienetui perdavė su ta veikla ar veiklos dalimi susijusį turtą, teises ir pareigas, t.y., kai perdavė su šiuo turtu susijusią riziką, naudą ir prievolę vykdyti to vieneto įsipareigojimus, susijusius su įsigyjama veikla ar veiklos dalimi.
4. 43 str. 1 dalyje nustatytas 3 metų laikotarpis prasideda nuo kitos dienos po tos kalendorinės datos, kurią įsigyjantysis vienetas perėmė įsigyjamo ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų veiklos dalį, ir pasibaigia po trejų metų - atitinkamą mėnesį ir dieną.
4. 43 str. 1 dalyje nustatytas 3 metų laikotarpis prasideda nuo kitos dienos po tos kalendorinės datos, kurią įsigyjantysis vienetas perėmė įsigyjamo ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų veiklos dalį, ir pasibaigia po trejų metų - atitinkamą mėnesį ir dieną.
5. Įsigyjančiojo vieneto perimta įsigyto ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų mokestinio laikotarpio nuostolių suma, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, gali būti atskaitoma iš įsigyjančiojo vieneto pajamų pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį jis perėmė veiklą ar veiklos dalį ir su ta veikla ar veiklos dalimi susijusius mokestinius nuostolius, jei veikla ar jos dalis bus tęsiama ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį.
6. Jei įsigyjantysis vienetas, perėmęs su jam perleista veikla ar veiklos dalimi susijusius mokestinio laikotarpio nuostolius, kurį laiką (pvz., vienerius ar dvejus metus) tą veiklą ar veiklos dalį tęsia ir, apskaičiuodamas atitinkamų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, šių nuostolių sumas atskaito iš pajamų, o trečiaisiais metais perimtos veiklos nebetęsia, tai 43 str. 1 dalies nuostatos netaikomos. Tokiu atveju įsigyjantysis vienetas turi perskaičiuoti atitinkamų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną ir mokesčių administratoriui pateikti patikslintas tų mokestinių laikotarpių metines pelno mokesčio deklaracijas.
1 pavyzdys:
UAB „A“ 2007 m. lapkričio 5 d. UAB „Z“ perleido veiklos dalį PMĮ 41 str. 2 d. 5 punkte nustatytomis sąlygomis. UAB „Z“, kurios mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, toliau tą veiklą tęsė ir perėmė su ta veiklos dalimi susijusius mokestinius nuostolius.
PMĮ 43 str. 1 dalies nuostatos būtų taikomos, jei UAB „Z“ tęstų perimtos veiklos dalį nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d. (t.y. 3 metus).
Nuo 2010 m. gruodžio mėn. UAB „Z“ dėl veiklos reorganizavimo iš UAB „A“ perimtos veiklos toliau nebegalės tęsti. Taikant PMĮ 43 str. 1 d. nuostatas, UAB „Z“ iš UAB „A“ perimtus mokestinius nuostolius gali atskaityti, apskaičiuodama 2007, 2008 ir 2009 mokestinių metų apmokestinamąjį pelną, nes veikla buvo tęsiama 3 metus (skaičiuojant nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d.). Apskaičiuojant 2010 mokestinių metų apmokestinamąjį pelną, nuostoliai negalės būti atskaitomi vadovaujantis PMĮ 43 str. 2 dalies nuostatomis.
2 pavyzdys:
UAB „A“ 2007 m. lapkričio 5 d. UAB „Z“ perleido veiklos dalį (veiklos dalies perleidimas atitiko PMĮ 41 str. 2 d. 8 punkto sąlygas). UAB „Z“, kurios mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, toliau tą veiklą tęsė ir perėmė su ta veiklos dalimi susijusius mokestinius nuostolius.
PMĮ 43 str. 1 dalies nuostatos būtų taikomos, jei UAB „Z“ tęstų perimtos veiklos dalį nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d. (t.y. 3 metus).
Tarkime, kad nuo 2010 m. spalio mėn. UAB „Z“ iš UAB „A“ perimtos veiklos dalies toliau nebetęsė, tačiau apskaičiuodama 2007 - 2009 mokestinių metų apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitė dalį su šia veikla susijusių mokestinių nuostolių, perimtų iš UAB „A“.
Kadangi UAB „Z“ iš UAB „A“ perimtą veiklą vykdė trumpiau kaip 3 metus, PMĮ 43 str. 1 dalies nuostatos netaikomos. UAB „Z“ turi perskaičiuoti 2007, 2008 ir 2009 mokestinių metų apmokestinamąjį pelną ir pelno mokestį bei pateikti mokesčių administratoriui patikslintas šių mokestinių laikotarpių metines pelno mokesčio deklaracijas.
7. Jei tenkinamos komentuojamame straipsnyje nustatytos sąlygos, tai reorganizavimo ir perleidimo atvejais įsigyjantysis vienetas, apskaičiuodamas apmokestinamąjį pelną, gali perkelti įsigyto ar perleidžiančiojo vieneto su jam perleista veikla susijusius mokestinius nuostolius, kurie susidarė:
UAB „A“ 2007 m. lapkričio 5 d. UAB „Z“ perleido veiklos dalį PMĮ 41 str. 2 d. 5 punkte nustatytomis sąlygomis. UAB „Z“, kurios mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, toliau tą veiklą tęsė ir perėmė su ta veiklos dalimi susijusius mokestinius nuostolius.
PMĮ 43 str. 1 dalies nuostatos būtų taikomos, jei UAB „Z“ tęstų perimtos veiklos dalį nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d. (t.y. 3 metus).
Nuo 2010 m. gruodžio mėn. UAB „Z“ dėl veiklos reorganizavimo iš UAB „A“ perimtos veiklos toliau nebegalės tęsti. Taikant PMĮ 43 str. 1 d. nuostatas, UAB „Z“ iš UAB „A“ perimtus mokestinius nuostolius gali atskaityti, apskaičiuodama 2007, 2008 ir 2009 mokestinių metų apmokestinamąjį pelną, nes veikla buvo tęsiama 3 metus (skaičiuojant nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d.). Apskaičiuojant 2010 mokestinių metų apmokestinamąjį pelną, nuostoliai negalės būti atskaitomi vadovaujantis PMĮ 43 str. 2 dalies nuostatomis.
2 pavyzdys:
UAB „A“ 2007 m. lapkričio 5 d. UAB „Z“ perleido veiklos dalį (veiklos dalies perleidimas atitiko PMĮ 41 str. 2 d. 8 punkto sąlygas). UAB „Z“, kurios mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, toliau tą veiklą tęsė ir perėmė su ta veiklos dalimi susijusius mokestinius nuostolius.
PMĮ 43 str. 1 dalies nuostatos būtų taikomos, jei UAB „Z“ tęstų perimtos veiklos dalį nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d. (t.y. 3 metus).
Tarkime, kad nuo 2010 m. spalio mėn. UAB „Z“ iš UAB „A“ perimtos veiklos dalies toliau nebetęsė, tačiau apskaičiuodama 2007 - 2009 mokestinių metų apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitė dalį su šia veikla susijusių mokestinių nuostolių, perimtų iš UAB „A“.
Kadangi UAB „Z“ iš UAB „A“ perimtą veiklą vykdė trumpiau kaip 3 metus, PMĮ 43 str. 1 dalies nuostatos netaikomos. UAB „Z“ turi perskaičiuoti 2007, 2008 ir 2009 mokestinių metų apmokestinamąjį pelną ir pelno mokestį bei pateikti mokesčių administratoriui patikslintas šių mokestinių laikotarpių metines pelno mokesčio deklaracijas.
7. Jei tenkinamos komentuojamame straipsnyje nustatytos sąlygos, tai reorganizavimo ir perleidimo atvejais įsigyjantysis vienetas, apskaičiuodamas apmokestinamąjį pelną, gali perkelti įsigyto ar perleidžiančiojo vieneto su jam perleista veikla susijusius mokestinius nuostolius, kurie susidarė:
- praėjusiais mokestiniais laikotarpiais ir dar nebuvo perkelti PMĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka, ir
- nuo mokestinio laikotarpio, kurį įvyko reorganizavimas ar perleidimas pradžios iki reorganizavimo ar perleidimo pabaigos.
Įsigyjančiajam vienetui negali būti perduodami su perleidžiama veikla ar veiklos dalimi susiję įsigyto ar perleidžiančiojo vieneto praėjusių laikotarpių mokestiniai nuostoliai, kurių perkėlimo į kitus metus terminas, pagal PMĮ 30 straipsnį, jau baigėsi.
8. PMĮ 43 straipsnio norma dėl įsigyjamo ar perleidžiančiojo vieneto mokestinių nuostolių, susijusių su perleidžiama veikla ar veiklos dalimi, perdavimo įsigyjančiajam vienetui nėra privaloma. Jei perleidime dalyvaujantys vienetai susitaria, kad su perleidžiama veikla ar veiklos dalimi susiję mokestiniai nuostoliai įsigyjančiajam vienetui neperduodami, tai perleidžiantysis vienetas, apskaičiuodamas apmokestinamąjį pelną, mokestinio laikotarpio nuostolius gali perkelti į kitus metus bendra PMĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka. Bet, jei perleidžiantysis vienetas su perleidžiama veikla ar veiklos dalimi susijusius mokestinius nuostolius perduoda įsigyjančiajam vienetui, tai turi būti taikomos PMĮ 43 straipsnio nuostatos.
Įsigyjamojo ar perleidžiančiojo vieneto atitinkamais apskaičiavimais pagrįsti mokestiniai nuostoliai, tenkantys perleidžiamai veiklai, įsigyjančiajam vienetui perduodami pagal priėmimo – perdavimo aktą.
Pagal PMĮ 30 str. 4 dalies pakeitimą pagal 2008 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. X-1484 redakciją, nuo 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais taikoma nauja mokestinių nuostolių perkėlimo tvarka, kurios taikymo nuostatos paaiškintos PMĮ 30 str. 4 dalies komentare (žr. PMĮ 30 str. 4 dalies komentarą).
Jeigu perleidžiantysis vienetas PMĮ 41 str. 2 d. 5, 6 ar 8 punktuose nustatytais atvejais įsigyjančiajam vienetui perleidžia veiklos dalį ar veiklą kaip kompleksą nuo 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ar vėlesniais mokestiniais laikotarpiais, tai perleistai veiklai tenkančių dar neperkeltų mokestinių laikotarpių nuostolių perkėlimas į kitus mokestinius laikotarpius nutraukiamas (žr. PMĮ 30 str. 4 dalies komentarą).
9. Jeigu perleidžiantysis vienetas nėra finansų įstaiga, tai jis įsigyjančiajam vienetui neperduodamus praėjusių mokestinių laikotarpių vertybinių popierių ir/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo nuostolius gali perkelti į kitus metus PMĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka.
10. Jeigu įsigyjamas ar perleidžiantysis vienetas yra finansų įstaiga, tai jis gali įsigyjančiajam vienetui perduoti su perleidžiama finansine veikla ar veiklos dalimi susijusius mokestinio laikotarpio vertybinių popierių ir/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo nuostolius, susidariusius iki reorganizavimo ar perleidimo pabaigos ir neperkeltus į kitus metus, o įsigyjantysis vienetas gali tęsti šių nuostolių perkėlimą, jei perimta veikla ar veiklos dalis tęsiama ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį.
Taikant komentuojamo straipsnio nuostatas, įsigyjančiajam vienetui su finansų įstaigos perleidžiama veikla ar veiklos dalimi susiję vertybinių popierių ir/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo nuostoliai, gali būti atskaitomi tik iš vertybinių popierių ir/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo pajamų (pelno).
11. PMĮ 43 str. 1 dalyje nustatyta mokestinių nuostolių perkėlimo tvarka siejama su įsigyjamo ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų veiklos ar veiklos dalies tęsimu įsigyjančiajame vienete ir užtikrina bendrą komentuojamo straipsnio nuostatą, kad įsigyjamo ar perleidžiančiojo vieneto mokestiniai nuostoliai nepagrįstai nebūtų perkeliami į pelningą įsigyjantįjį vienetą, taip sumažinant šio vieneto mokesčio bazę. Todėl, taikant 43 str. 1 dalies nuostatas, sąvoka veikla suprantama ne kaip veiklos pobūdis - paslaugų teikimas, prekyba, perdirbimas ar mišri veikla, bet kaip veiklos rūšis (pvz., didmeninė ir mažmeninė prekyba, prekyba maisto prekėmis, prekyba nekilnojamuoju turtu ir kt.). Todėl ir tais atvejais, kai vieneto reorganizavimas atliekamas PMĮ 41 str. 2 d. 1-3 punktuose numatytais prijungimo ir sujungimo būdais, įsigyjantysis vienetas gali perkelti ne visus iki reorganizavimo ar perleidimo pabaigos susidariusius ir neperkeltus įsigyjamo vieneto mokestinius nuostolius, bet tik susijusius su įsigyjančiajame vienete tęsiama veikla ar veiklos dalimi, neatsižvelgiant į tai, kad įsigyjančiajam vienetui perduodamas visas įsigyjamo vieneto turtas, teisės ir pareigos.
Pavyzdžiui, jei įsigyjamasis vienetas, kurio veikla didmeninė ir mažmeninė prekyba ūkio prekėmis, PMĮ 41 str. 2 d. 1 punkte numatytu reorganizavimo būdu prijungiamas prie įsigyjančiojo vieneto, kuris tęsia tik didmeninės prekybos veiklą, tai komentuojamo straipsnio nuostatos dėl mokestinių nuostolių perkėlimo taikymo taikomos ne prekybos veiklos nuostoliams apskritai, bet tik su didmeninės prekybos veikla susijusiems įsigyjamo vieneto mokestiniams nuostoliams.
12. Su perleidžiama veikla susiję mokestiniai nuostoliai gali būti apskaičiuojami pagal apskaitos politikoje (ir/ar valdymo apskaitoje) nusistatytus kriterijus (kas priskiriama atitinkamos veiklos pajamoms ir sąnaudoms, kaip tarp atskirų veiklos rūšių paskirstomos netiesioginės sąnaudos, koks turtas ir įsipareigojimai priskiriami tai veiklos rūšiai) tiek, kiek tai neprieštarauja PMĮ nuostatoms.
Apskaičiuojant atitinkamos veiklos rezultatą, tai veiklai priskiriamos pajamos ir sąnaudos, kurias galima priskirti tiesiogiai. Kai kurios sąnaudos (leidžiami ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai) gali būti priskiriamos vadovaujantis tam tikromis proporcijomis pagal vieneto nusistatytą tokių sąnaudų paskirstymo bazę. Pajamos ir sąnaudos (leidžiami ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai) nepriskiriamos atitinkamos veiklos rūšiai, apskaičiuojant šios veiklos rezultatą, jei nėra pagrįsto tokių sąnaudų paskirstymo kriterijaus, pvz., tokios bendro pobūdžio vieneto pajamos ar sąnaudos, kaip ilgalaikio turto perleidimo pelnas ar nuostoliai, reprezentacinės sąnaudos, finansinės investicinės pajamos ar sąnaudos, kaip valiutos kurso pasikeitimo ar palūkanų, neturi būti įtraukiamos, apskaičiuojant perleidžiamos veiklos ar jos dalies rezultatą, nebent vienetas gali įrodyti, kad šios pajamos ar sąnaudos yra akivaizdžiai susijusios su perleidžiama veikla ir vienetas turi pagrįstus tokių pajamų ar sąnaudų priskyrimo vienai ar kitai veiklai kriterijus.
13. Jei PMĮ 41 str. 2 d. 1-3 punktuose nustatytais reorganizavimo atvejais reorganizuojamas Lietuvos vienetas (įsigyjamasis vienetas) prijungiamas prie Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės vieneto (arba sujungiamas su ES valstybės narės vienetu), tai ES valstybės narės vienetui, tęsiančiam veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje, 43 str. 1 dalyje nustatytomis sąlygomis perduoti Lietuvos vieneto mokestinio laikotarpio nuostoliai, susidarę iki jo reorganizavimo pabaigos ir PMĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka neperkelti į kitus metus, gali būti atskaitomi iš nuolatinės buveinės pajamų (žr. PMĮ 41 str. 1 d. 2 punkto, 2 d. 1-3 punktų ir 3 dalies komentarus).
Straipsnis laukia autoriaus
Straipsnis „“ dar kuriamas. Nespėjame rašyti :) Turite atitinkamos patirties? Parašykite šitą straipsnį, o mūsų redaktoriai jį patikrins ir patvirtins. Kodėl man naudinga rašyti? Kaip parašyti straipsnį?Redaguoti straipsnį
Susiję straipsniai
Resursai
Sukurti straipsnį
![]()
({{author.postsCount}})
10 aktyviausių autorių :
Publikuoti straipsniai:
Susisiekite su mumis: [email protected]
Vienijame geriausius apskaitos ir mokesčių specialistus ir kviečiame būti enciklopedijos autoriumi! Taip padidinsite savo ir savo įmonės ar įstaigos žinomumą verslo bendruomenėje!Kodėl man naudinga rašyti?