Mokestiniai ginčai dėl permokų grąžinimo terminų

Praėjusiais metais pasibaigė visa eilė ginčų, kuriuose pirmą kartą buvo išaiškinta, kaip turi būti taikomi senaties terminai mokesčių permokoms bei koks mokesčių mokėtojų veiksmų atlikimas ar delsimas užkerta jiems galimybę susigrąžinti mokesčių permokas, skelbia Mokestinių ginčų komisija. 

Pasibaigusiuose mokestiniuose ginčuose pirmiausia buvo keliamas klausimas, kaip skaičiuojamas senaties terminas: ar turi būti taikomas senaties terminas, galiojęs prašymo dėl permokos grąžinimo pateikimo metu, ar senaties terminas, kuris galiojo permokos susidarymo metu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija patvirtino Mokestinių ginčų komisijos poziciją, jog turi būti taikomas toks permokos grąžinimo senaties terminas, kuris galiojo prašymo dėl permokos grąžinimo pateikimo metu, o ne permokos susidarymo metu (2023-10-30 nutartis adm. byloje Nr. eA-1680-968/2023). Pavyzdžiui, jei PVM deklaracijos, kurioje nurodyta permoka (PVM skirtumas), pateikimo metu galiojo ilgesnis senaties terminas (einamieji ir penkeri praėję kalendoriniai metai), o prašymo pateikimo metu galiojo trumpesnis terminas (einamieji ir treji praėję kalendoriniai metai), permoka nebegali būti grąžinama, jei yra praėję einamieji ir treji metai, skaičiuojant atgal nuo prašymo pateikimo dienos. Permokos susidarymo data paprastai pripažįstama deklaracijos, kurioje deklaruota permoka (ar skirtumas), laikotarpio data arba data, kai faktiškai buvo per daug sumokėta mokesčio ar kitų mokestinių sumų.

Be to, vien senaties termino prašymui pateikti suėjimas pats savaime nelemia mokesčio permokos išnykimo (automatinio jo ištrynimo iš MAIS), jei mokesčio mokėtojas iki šio termino atliko veiksmus, liudijančius jo siekį šią permoką (skirtumą) susigrąžinti (įskaityti). Pasibaigusiuose ginčuose buvo išaiškina, kokie veiksmai negali būti pripažįstami veiksmais, patvirtinančiais siekį susigrąžinti permoką dar iki prašymo pateikimo termino pabaigos. Pagal MAĮ 87 straipsnio 13 dalį, jei iki prašymo pateikimo mokesčių mokėtojas atlieka veiksmą, liudijantį tai, kad jis žino apie mokesčio permokos buvimą ir siekia ją susigrąžinti (įskaityti), minėtas terminas skaičiuojamas nuo to veiksmo atlikimo dienos. Šiuo klausimu pirmiausia turėtų suklusti verslas, kuris laiko permoką einamosioms įmokoms padengti.

Pasibaigusiuose mokestiniuose ginčuose buvo nuspręsta, jog veiksmais, liudijančiais tai, kad mokesčių mokėtojas siekė susigrąžinti (įskaityti) mokesčio permoką, savaime negali būti laikoma:

• tai, kad permoka buvo naudojama einamosioms įmokoms padengti arba PVM skirtumas buvo nurodytas PVM deklaracijoje (LVAT 2023-03-29 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis admi. byloje Nr. eA1144-789/2023, eA-1680-968/2023), arba
• tai, kad buvo pasirašytas prievolių likučių suderinimo aktas (LVAT 2023-04-19 nutartys adm. byloje Nr. eA-206-815/2023 bei Nr. eA-272-815/2023), arba
• aplinkybė, kad mokesčio mokėtojas pateikia prašymą dalį jo turimos mokesčio permokos įskaityti kitoms mokestinėms prievolėms padengti (LVAT nutartis adm. byloje Nr. eA-1144-789/2023).

Atskirai teismų sprendimuose buvo pastebėta, kad nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė, jog prašymų grąžinti ginčo skirtumus pateikimo metu šie skirtumai buvo apskaitomi mokesčių administratoriaus informacinėje sistemoje (MAIS) ir nebuvo nurašyti pasibaigus aptariamam senaties terminui – šiuo aspektu pakanka pastebėti, kad, pirma, mokesčio mokėtojo teisė susigrąžinti (įskaityti) ir mokesčių administratoriaus galimybė sugrąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) gali būti kildinama tik iš mokesčio įstatymo. Tuo tarpu paties mokesčių mokėtojo delsimas inicijuoti minėtas procedūras po atitinkamų deklaracijų pateikimo, kuris nėra nulemtas nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kaip antai mokesčių administratoriaus atliekamo mokestinio patikrinimo, kilusio mokestinio ginčo ir pan., užkerta kelią susigrąžinti permoką.

,,Aptarti ginčai parodė, jog dėl nežinojimo ar nerūpestingumo gali būti prarandamos reikšmingos teisėtai priklausančios permokos. Susiformavusi ginčų praktika aktuali ne tik verslui, bet ir gyventojams, kurie laiku nepasinaudoja galimybe susigrąžinti permoką, neteikdami pajamų mokesčio deklaracijos arba nepasidomi, kokios permokos jiems priklauso. Tai, kad permoka ,,guli“ mokesčių sistemoje, savaime nereiškia, kad bus grąžinta, jei senaties terminas jau yra pasibaigęs ir nėra aplinkybių, dėl kurių galėtų būti patęstas. Papildomai pastebėtina, kad ne kiekvienai permokai yra taikomi MAĮ nustatyti senaties terminai ir tvarka. Kaip ne kartą yra nurodęs teismas, žyminis mokestis privalo būti grąžinamas, jei yra priimtas dėl to teismo sprendimas“, – komentuoja Komisijos narė Vilma Vildžiūnaitė.