Mokestinės nepriemokos perėmimas

Mokestinės nepriemokos perėmimas - tai mokesčių administravimo procedūra, kai trečiasis asmuo perima visas mokesčių mokėtojo teises ar pareigas, susijusias su perimamos mokestinės nepriemokos sumokėjimu, ir tampa mokesčių mokėtoju perimtos mokestinės nepriemokos atžvilgiu. 

Mokestinės nepriemokos perėmimo procedūros metu vietos mokesčių administratorius, gavęs mokesčių mokėtojo prašymą leisti perimti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, svarsto galimybę leisti ją perimti ir priima atitinkamą sprendimą – leisti ar neleisti perimti tą mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką kitam asmeniui (toliau - skolos perėmėjas).

MAĮ 86 straipsnio nuostatos taikomos taip pat ir mokestį išskaičiuojančiam asmeniui. Mokestį išskaičiuojančio asmens sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta MAĮ: mokestį išskaičiuojantis asmuo - tai asmuo, kuriam mokesčių teisės aktuose nustatyta prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į biudžetą.

Pateikiami pavyzdžiai: 

1. Mokesčių mokėtojas fizinis asmuo, turintis 3.000 Eur žemės mokesčio nepriemoką, vietos mokesčių administratoriui pateikė prašymą leisti perimti UAB ,,X“ jo mokestinę nepriemoką. Vietos mokesčių administratorius, nustatęs, kad pagal teisės aktus ši mokestinė nepriemoka gali būti perduota UAB ,,X“, priėmė teigiamą sprendimą - leido UAB ,,X“ perimti fizinio asmens 3.000 Eur žemės mokesčio nepriemoką.
2. UAB ,,M“ turi 5.000 Eur susijusio su darbo santykiais gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką. AB ,,C“ vietos mokesčių administratoriui pateikė prašymą leisti perimti UAB ,,M“ mokestinę nepriemoką. Vietos mokesčių administratorius, nustatęs, kad šios mokestinės nepriemokos perdavimas atitinka teisės aktų reikalavimus, priėmė sprendimą leisti AB ,,C“ perimti UAB ,,M“, kuri yra mokestį išskaičiuojantis asmuo, 5.000 Eur mokestinę nepriemoką.

Mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, vietos mokesčių administratoriui leidus, gali perimti kiti asmenys – juridinis asmuo ar kita organizacija arba fizinis asmuo. Mokestinių nepriemokų negali perimti bankrutuojančios ar likviduojamos įmonės statusą turinčios įmonės, taip pat įmonės, kurioms yra iškeltos restruktūrizavimo bylos, bei tretieji asmenys, turintys mokestines nepriemokas, išskyrus atvejus, kai likviduojamų individualių įmonių mokestines nepriemokas nori perimti jų savininkai. Pateikiami pavyzdžiai: UAB ,,A“ iškelta bankroto byla. Valstybinė mokesčių inspekcija šioje įmonėje yra kreditorė, nes įmonė yra skolinga 10.000 Eur valstybės (savivaldybių) biudžetui ir valstybės pinigų fondams. Bankrutuojanti UAB ,,A“ vietos mokesčių administratoriui pateikė prašymą leisti perimti UAB ,,B“ 20.000 Eur mokestinę nepriemoką.

Kadangi UAB ,,A“ vykdoma bankroto procedūra neužbaigta, ši įmonė negalės perimti kito mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos, nes pati laiku neatsiskaito su savo kreditoriais, kurie dėl to jai inicijavo bankroto bylos iškėlimą, todėl ji negalės įvykdyti ir papildomai prisiimtų įsipareigojimų. Šiuo atveju bus priimtas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas neleisti bankrutuojančiai UAB ,,A“ perimti UAB ,,B“ 20.000 Eur mokestinės nepriemokos.

Mokesčių mokėtojas – fizinis asmuo, turi 2.000 Eur žemės mokesčio nepriemoką. Jis pateikė vietos mokesčių administratoriui prašymą perimti UAB ,,X“ 3.000 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką. Šiuo atveju mokesčių mokėtojo – fizinio asmens prašymas nebus patenkintas ir jam nebus leista perimti kito mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos, nes jis pats laiku neatsiskaito su biudžetu.

Likviduojamas juridinis asmuo ,,X“ vietos mokesčių administratoriui pateikė prašymą leisti perimti restruktūrizuojamos įmonės ,,B“ 20.000 Eur mokestinę nepriemoką.

Likviduojamas juridinis asmuo ,,X“, vadovaudamasis Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nuostatomis, privalo parduoti savo turtą ir atsiskaityti su kreditoriais. Jei likvidavimo procedūros metu paaiškėja, kad juridinio asmens turto neužtenka atsiskaityti su visais kreditoriais, turi būti teismui pateikiamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadinasi, papildomos kito mokesčių mokėtojo (šiuo atveju – įmonės ,,B“) mokestinės nepriemokos perėmimas galėtų pažeisti paties likviduojamo juridinio asmens interesus, sumažinti kreditorių galimybes atgauti skolas ir paskatinti bankroto bylos iškėlimą.
Be to, įmonės restruktūrizavimo atveju (restruktūrizavimo procedūra vykdoma pagal 2001 m. kovo 20 d. Įmonių restruktūrizavimo įstatymą Nr. IX-218 ( Žin., 2001, Nr. 31-1012, 2010, Nr. 86-4529) juridinio asmens veikla yra tęsiama ir atsiskaitymas su kreditoriais vykdomas griežtai pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą. Todėl pati įmonė ,,B“ negali savarankiškai spręsti mokestinės nepriemokos perėmimo klausimų.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, vietos mokesčių administratorius šiuo atveju negalės leisti likviduojamam juridiniam asmeniui ,,X“ perimti restruktūrizuojamos įmonės ,,B“ mokestinės nepriemokos.

Mokestinė nepriemoka perimama mokesčių mokėtojo ir skolos perėmėjo sudarytos sutarties pagrindu (sutartyje perimama mokestinė nepriemoka nurodoma remiantis vietos mokesčių administratoriaus, kurio aptarnaujamoje teritorijoje asmuo įregistruotas mokesčių mokėtoju, išduota mokesčių mokėtojo atsiskaitymo su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais pažyma).  

Sudarę sutartį, mokesčių mokėtojas arba skolos perėmėjas su prašymu duoti sutikimą perimti mokestinę nepriemoką ir papildomais dokumentais, įrodančiais, kad skolos perėmėjas turi pakankamai turto ir pajamų sumokėti mokesčių mokėtojo perimtą mokestinę nepriemoką, turi kreiptis į vietos mokesčių administratorių, kurio teritorijoje perduodantis mokestinę nepriemoką asmuo įregistruotas mokesčių mokėtoju.

Vietos mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į skolos perėmėjo galimybes sumokėti prašomą perimti mokestinę nepriemoką, priima sprendimą tenkinti / netenkinti pateiktą prašymą.
Kai perimama likviduojamos individualios įmonės mokestinė nepriemoka ir ją perimti nori tos įmonės savininkas, mokesčių administratorius privalomai vertina tik mokestinės nepriemokos išieškojimo iš minėtos įmonės turto galimybes ir kaštus.

Kai vietos mokesčių administratorius priima sprendimą leisti perimti mokestinę nepriemoką, tai:

• Laikoma, kad mokestinė nepriemoka jau yra skolos perėmėjo, o mokesčių mokėtojas nėra skolingas valstybės, savivaldybių biudžetams ir / ar valstybės pinigų fondams. Pateikiamas pavyzdys: vietos mokesčių administratorius priėmė sprendimą leisti UAB ,,X“ perimti AB ,,Z“ 3.000 Eur mokestinę nepriemoką. Nuo sprendimo priėmimo dienos laikoma, kad mokesčių mokėtojas AB ,,Z“ minėtos 3.000 Eur mokestinės nepriemokos neturi, vadinasi, ji gali gauti tam tikrą licenciją, gali likviduoti savo bendrovę ir pan.
• Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai ir išieškojimą užtikrinančios priemonės, taikytos mokesčių mokėtojui, turi būti nutraukti;
• Skolos perėmėjui pradedamos taikyti tos pačios mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir išieškojimą reglamentuojančios mokesčių įstatymų nuostatos, kurios būtų taikomos ir mokesčių mokėtojui;
• Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai ir išieškojimą užtikrinančios priemonės skolos perėmėjui gali būti pradėti taikyti tik po 5 darbo dienų nuo vietos mokesčių administratoriaus sprendimo leisti perimti mokestinę nepriemoką priėmimo dienos;
• Kai perimama mokestinė nepriemoka, dėl kurios skaičiuojami delspinigiai, delspinigiai skolos perėmėjui skaičiuojami toliau pagal MAĮ nuostatas;
• Kai perimama mokestinė nepriemoka, dėl kurios buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, ši sutartis pasibaigia.