Mokesčių vengimo samprata​

Tiek užsienio literatūroje, tiek Lietuvoje dažnai susiduriama su įvairiomis mokesčių sąvokomis, tačiau Lietuvoje išskiriamos trys pagrindinės:

1. mokesčių planavimas;
2. mokesčių vengimas;
3. mokesčių slėpimas.

Mokesčių planavimas yra teisėtas būdas pasinaudoti mokesčių lengvatomis ir sumokėti mažesnį mokestį. Pavyzdžiui, mažos įmonės, turinčios mažiau nei 10 darbuotojų ir mažesnes nei 300 000 € metines pajamas, gali pasinaudoti lengvatiniu pelno mokesčio tarifu, kuris siekia ne 15%, o 5%, jei nėra kitų teisinių apribojimų. Tai laikoma teisėtu mokesčių planavimu, kai įmonė atitinka sąlygas ir nėra siekiama dirbtinai suskaidyti verslo struktūrą.

Kitas atvejis yra mokesčių vengimas. Tai situacija, kai nors formaliai laikomasi teisės aktų, tačiau realiai siekiama išvengti mokesčio. Pavyzdžiui, atlikus tam tikrus sandorius, kurie dirbtinai padidina įsigijimo kainą, vėliau parduodant turtą už didesnę kainą, ir taip sumažinant apmokestinamas pajamas.

Mokesčių slėpimas — tai nelegali praktika, kai pajamos sąmoningai slėpiamos nuo mokesčių institucijų. Pavyzdžiui, jei įmonė gauna 100 € pajamų, tačiau į kasą įveda tik 50 €, tai jau yra mokesčių slėpimas. Toks elgesys gali sukelti ne tik mokesčių, bet ir administracinių ar baudžiamųjų pasekmių.