Mokesčių vengimo pavyzdys: paskolos dividendai ir kitos su darbo santykiais nesusijusios pajamos​

Šis atvejis iliustruoja mokesčių vengimo riziką, kai įmonės paskolos vadovams ar akcininkams yra faktiškai naudojamos pelnui išsimokėti, išvengiant dividendų ar darbo užmokesčio apmokestinimo. Tai būdinga tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje praktikoje.

Pavyzdys:

Įmonė, dirbanti pelningai, akcininkams dividendų neskiria, tačiau suteikia jiems dideles ilgalaikes paskolas, kurios:

• Formuojamos kaip grąžintinos už 10-30 metų, tačiau realiai nėra grąžinamos;
• Turi numatytas rinkos palūkanas, kurios faktiškai nėra mokamos;
• Yra suteikiamos net ir tuo atveju, kai pati įmonė skolinasi iš bankų apyvartinėms lėšoms.

Taigi, paskolų sutartimis buvo suteiktos ne paskolos, o akcininkams išmokėti dividendai, vadovui - kitos pajamos.

Reikšmingos aplinkybės​:

• Įmonė dirbo pelningai, tačiau pelno akcininkams neskirstė;​ ​
• Įmonė suteikė paskolas akcininkams, pati apyvartinių lėšų trūkumą kompensuodama bankų kreditais;​ ​
• suteiktos paskolos įmonei ekonomiškai nenaudingos (palūkanos nemokamos, paskolos negrąžinamos);​ ​
• Bendrovės veiklos rodikliai: nepaskirstyto pelno likutis, direktoriui mokamas mažas darbo užmokestis, Bendrovės vardu įsigytas turtas, suteiktų paskolų dydis, skolos didėjimas, paskolų gavėjų galimybės grąžinti skola​.

Tokiais atvejais mokesčių administratoriai atkreipia dėmesį į:

1. Nepaskirstytą pelną — pelnas nėra skirstomas dividendams, tačiau akcininkams suteikiamos paskolos;
2. Ekonominį nenaudingumą — įmonė skolinasi iš išorės, o savo lėšas naudoja paskoloms vadovams;
3. Dideles paskolas — paskolų dydis viršija įmonės nuosavą kapitalą, o paskolų gavėjų finansinė padėtis aiškiai rodo, kad paskolos tikriausiai nebus grąžintos;
4. Mažą darbo užmokestį — vadovui gali būti mokamas simbolinis atlyginimas, o likusi pajamų dalis pervedama kaip „paskola“;
5. Skolos didėjimą — įmonės turimi įsipareigojimai auga, nors pelningai dirbanti įmonė neturėtų patirti finansinių sunkumų.

Tokiais atvejais mokesčių administratorius gali:

• Perkvalifikuoti paskolas į dividendus ir priskaičiuoti su tuo susijusius mokesčius;
• Jei vadovas nėra akcininkas, paskolos gali būti kvalifikuojamos kaip su darbo santykiais nesusijusios pajamos, apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM);
• Priskaičiuoti įmonei mokestinę prievolę kaip išskaičiuojančiam mokesčius asmeniui.

Šie veiksmai aiškiai rodo, kad įmonės vidinės finansinės operacijos buvo naudojamos ne tiek įmonės veiklai plėtoti, kiek pelnui perskirstyti, apeinant mokesčius.