Mokesčių vengimo pavyzdys: dividendai, išmokėti per trečiuosius asmenis​

Vienas iš mokesčių vengimo būdų — tai dividendų išmokėjimas per trečiuosius asmenis.

Pavyzdys: Lietuvoje veikianti įmonė nori išmokėti dividendus Lietuvos ar užsienio fiziniam asmeniui, kuris yra tiek įmonės direktorius, tiek akcininkas, tačiau siekia išvengti mokesčio arba jį sumažinti. Šiuo atveju, įsteigiama įmonė Airijoje, kur pelno mokesčio tarifas yra mažesnis, ir dividendai iš Lietuvos pervedami į šią Airijos įmonę. Tuomet, dividendai būtų išmokami Lietuvai priklausančiam fiziniam asmeniui tiesiogiai, tačiau siekiama išvengti apmokestinimo.

Reikšmingos aplinkybės​:

• ​Airijos įmonė nėra įregistruota kaip darbdavys, neturi patalpų, nėra sudaryta jokia patalpų nuomos sutartis, nėra darbuotojų;​ ​
• Airijos įmonės direktorius formaliai paskirtas asmuo, kuris daugiau nei 100 kitų Airijoje įregistruotų įmonių atstovas, iš jų dauguma atvejų direktorius;​
• Airijos įmonė gavo tik pasyvias pajamas (dividendų, palūkanų) iš valdomų Lietuvoje registruotų įmonių. Jokių įplaukų iš akcininkų negavo ir dividendų šioms įmonėms nemokėjo, įplaukų iš kitose šalyse registruotų įmonių negavo ir gautų piniginių lėšų į turtą ar naujų įmonių akcijas neinvestavo, paskolų nei kontroliuojamoms, nei kitoms su įmone nesusijusioms bendrovėms nesuteikė;​ ​
• Visus sprendimus dėl gautų Airijos įmonės dividendų naudojimo, priėmė ne pati Airijos įmonė, o fizinis asmuo — Lietuvos įmonių vadovas, kuris, organizavo piniginių lėšų pavedimus iš Airijos įmonės į ofšoro įmonę, kurios banko sąskaitomis laikinai turėjo galimybę disponuoti taip pat minėtas fizinis asmuo.

Kaip jau minėta, dažnai šioje schemoje dividendai keliauja į trečiąsias šalis, į tokias teritorijas kaip ofšorai, kurios yra įtrauktos į blogųjų jurisdikcijų sąrašus, kuriuos nustato Finansų ministerija. Nors tokių schemų skaičius mažėja, vis dar pasitaiko tokių atvejų, kai Lietuvos įmonė perveda dividendus į Europos Sąjungos įmonę, kuri vėliau išmoka dividendus per neaiškias ir sunkiai sekamas teritorijas, pavyzdžiui, ofšorą. Vėliau šie pinigai gali pasiekti Lietuvą, tačiau tai įvyksta per sudėtingą ir painią struktūrą.

Tokiais atvejais, kai dividendai, nors ir išmokami per tarpininkus, vėliau patenka į Lietuvą, gali būti nustatyta, kad tikrasis naudos gavėjas yra Lietuvoje gyvenantis fizinis asmuo, pvz., įmonės vadovas. Analizuojama visa aplinkybių visuma: jei įmonė neturi tikros veiklos, pavyzdžiui, biuro ar darbuotojų, ir net neturi aktyvios banko sąskaitos, tai gali būti signalas, kad įmonė naudojama tik kaip tarpininkas, siekiant išvengti mokesčių. Toks atvejis, kai dividendai pervedami į ofšorą ir vėliau atgal į Lietuvą kaip „paskolos“ arba kitos rūšies pajamos, kurios yra neišaiškintos, gali būti laikomas mokesčių vengimu.

Jei įmonės vadovas, nors ir formaliai registruotas Airijoje, priima visus sprendimus dėl dividendų Lietuvoje, tai taip pat gali būti laikoma mokesčių vengimo ženklu. Tokia praktika rodo, kad įmonės registracija Airijoje gali būti tik formalumas, o realus valdymas ir naudos gavimas priklauso Lietuvoje gyvenančiam fiziniam asmeniui.

Taigi, per trečiuosius asmenis fiziniam asmeniui atlikti mokėjimai parodė, kad ne įmonė, bet fizinis asmuo yra tikrasis dividendų gavėjas.