Mokesčių mokėtojo teisės

Iš mokesčių administratoriaus gauti nemokamą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti. Informacija mokesčių mokėtojui gali būti teikiama raštu ar žodžiu bei elektroniniu paštu konsultuojant konkrečiais mokesčių mokėjimo klausimais.

Gauti konsultacijas mokesčių mokėjimo klausimais. Paprastai konsultacijos pateikiamos raštu, tačiau valstybinė mokesčių inspekcija, šviesdama mokesčių mokėtojus, trumpas konsultacijas gali tiesiogiai teikti žodžiu, telefonu ar elektroniniu paštu. Konsultacijos teikiamos ir VMI prie Finansų ministerijos Mokesčių informacijos centro trumpuoju numeriu 1882.           

Reikalauti laiku grąžinti (įskaityti) mokesčio permokas (žr. MAĮ 84 ir 87 str. komentarą).

Asmeniškai dalyvauti arba būti atstovaujamas (jei įstatymai tokio atstovavimo tiesiogiai nedraudžia) savo atstovo pagal įstatymą ar įgalioto atstovo esant santykių su mokesčių administratoriumi, taip pat mokestinį ginčą nagrinėjančiose institucijose. Ši teisė užtikrina mokesčių mokėtojui galimybę apginti savo interesus.      

Dalyvauti mokestinio patikrinimo procese – pasidomėti patikrinimo eiga, dalyvauti atliekant patikrinimą, teikti paaiškinimus, papildomą medžiagą, pasiūlymus (žr. MAĮ 126 str. komentarą). Jeigu mokestinis patikrinimas atliekamas mokesčių administratoriaus patalpose, mokesčių mokėtojas turi tokias pat teises.              

Teikti paaiškinimus ir atsikirtimus dėl patikrinimo akto. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, šia teise gali pasinaudoti per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos. Tokiu atveju jis turi pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto (MAĮ 131 str., Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 (Žin., 2005, Nr. 2-26, 2006, Nr. 42-1551, 2008, Nr. 91-3662, 2011, Nr. 63-3021)).              

Gauti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat visus kitus dėl jo priimtus mokesčių administratoriaus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu.

Nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, įskaitant teisę atsisakyti pateikti informaciją, jei nurodymas pateikiamas dėl duomenų, kuriais mokesčių mokėtojas nedisponuoja ir pagal galiojančius teisės aktus kaupti neprivalo, pvz., pateikti informaciją apie mokesčių mokėtojo privatų gyvenimą: asmenines pažintis, pomėgius ir pan.            

Reikalauti, kad mokesčių administratorius, atlikdamas administravimo veiksmus mokesčių mokėtojo atžvilgiu, tiksliai laikytųsi mokesčių teisės aktuose numatytų procedūrų ir neviršytų jam suteiktų įgaliojimų. Mokesčių administratoriaus pareigūnai neturi teisės atlikti tokių veiksmų, kurie mokesčių įstatymuose nors ir nedraudžiami, tačiau įstatymų nėra leisti.              

Reikalauti užtikrinti informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumą. Paslaptyje laikoma informacija gali būti paskleista tik MAĮ 39 str. 1 d. 1-9 punktuose numatytais atvejais. Šis sąrašas yra baigtinis. Ne visa Valstybinėje mokesčių inspekcijoje gauta informacija apie mokesčių mokėtoją laikoma paslaptyje. Vadovaujantis MAĮ 38 str. 2 d. ir Paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 29 d. įsakymu Nr.VA-147 (Žin., 2004, Nr. 124-4505), informacija, gauta Valstybinėje mokesčių inspekcijoje apie mokesčių mokėtoją gali būti paskleista be mokesčių mokėtojo sutikimo ar žinios esant teisėtiems ir apibrėžtiems šios informacijos panaudojimo tikslams ir kai prašoma informacija reikalinga jos prašančiam asmeniui tinkamai įgyvendinti savo mokestines prievoles.           

Reikalauti atlyginti neteisėta mokesčių administratoriaus veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą. 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.271 str. apibrėžta, kas atlygina žalą, padarytą dėl konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalos atlyginimas teismo gali būti nustatytas valstybės tarnautojui padarius tik kaltą, tyčinę veiką (veikimą ar neveikimą). Negali būti laikomas atsakingu už padarytą žalą mokesčių administratorius, jeigu jis veikė pagal įstatymus taip, kaip pagal juos privalėjo veikti.

Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.271 str.).                     

Įstatymų nustatyta tvarka apskųsti bet kokį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą ar jo neatlikimą (žr. MAĮ IX skyriaus „Mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimas. Mokestiniai ginčai“ komentarą). 

Tvarkyti mokesčių apskaičiavimo teisingumui pagrįsti reikalingus asmens duomenis. Tam tikrais atvejais, siekiant pagrįsti mokesčių lengvatų ar išlygų taikymą, pvz.: siekiant pagrįsti 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymą (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 49 ar 41 straipsnio pagrindu), lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymą neįgaliųjų pagalbos priemonėms, patirtų reprezentacinių išlaidų priskyrimą sąnaudoms pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas ir kitais atvejais, reikalingi įrodymai, kuriuose yra asmens duomenų. Ši teisė sudaro teisinę prielaidą mokesčių mokėtojams tinkamai vykdyti savo pareigą teisingai apskaičiuoti mokesčius, įtvirtinant mokesčių mokėtojo teisę tvarkyti mokesčių apskaičiavimo teisingumui pagrįsti reikalingus asmens duomenis ir pateikti šią pagrindžiančią informaciją mokesčių administratoriui, jam pareikalavus. Pavyzdys: asmuo, turintis regos negalią, perka kalbantį kūno termometrą. Tokio termometro pardavimas yra apmokestinamas lengvatiniu PVM tarifu tik tada, kai jis yra parduodamas atitinkamą negalią turinčiam asmeniui (pavyzdžiui, jeigu toks kūno termometras būtų parduodamas didmenine prekyba užsiimančio asmens mažmenine prekyba užsiimančiam asmeniui, jis turėtų būti apmokestinamas standartiniu PVM tarifu. Standartiniu PVM tarifu toks termometro pardavimas turėtų būti apmokestinamas ir tuo atveju, jei jį pirktų asmuo, turintis kitokią negalią nei regos, ar negalios neturintis asmuo). Tam, kad įsitikintų, jog termometras yra parduodamas regos negalią turinčiam asmeniui, pardavėjas prašo pateikti gydytojo išduotą išrašą iš medicinos dokumentų (forma Nr. 027/a), kuriame nurodomos pirkėjui reikalingos techninės pagalbos priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad pardavėjui reikia įsitikinti pirkėjo negalia, tam kad būtų pritaikytas lengvatinis PVM tarifas, pardavėjas, vadovaudamasis įtvirtinta MAĮ teise, turi teisę rinkti ir tvarkyti asmens duomenis, pagrindžiančius asmens negalią.

Pareikšti savo požiūrį dėl mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų, kurie grindžiami automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, ir reikalauti, kad tokius sprendimus peržiūrėtų ir motyvuotus paaiškinimus dėl jų pateiktų ar juos pakeistų tam įgaliotas mokesčių administratoriaus pareigūnas. Atvejai, kada mokesčių administratorius priima automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, grindžiamus sprendimus yra nurodyti Duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje aprašo, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. VA-33 „Dėl duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje aprašo patvirtinimo“, 52 punkte.                  

 Naudotis kitomis MAĮ ir kitų įstatymų bei jų lydimųjų teisės aktų suteiktomis teisėmis, pvz., teisė mokesčių mokėtojui būti atleistam nuo baudų ir delspinigių.