Mobingas: kaip įrodyti psichologinį spaudimą?

Klausimas:

„Mobingas – palankus tiems, kurie tuo užsiima. Kaip įrodyti psichologinį spaudimą? Kokius įrodymus reikia turėti?"

Atsakymas:

Kai nagrinėjamas ginčas dėl patiriamo mobingo įrodyti, kad vykdoma tokia veika, turi darbuotojas, o ne darbdavys. Pats darbuotojas turi surinkti įrodymus, pavyzdžiui, filmuoti, fotografuoti, įrašinėti arba kitaip rinkti įrodymus. Tokių įrodymų rinkimas nėra asmens teisių pažeidimas, kai medžiaga renkama savo teisių gynimui. Tokios priemonės yra leistinos, jei nėra privataus intereso pažeidimo. 

Tačiau praktikoje retai pasitaiko, kad darbdavys pralaimėtų ginčą, nes darbuotojai skirtingai supranta, kas yra mobingas. Pavyzdžiui, vienoje byloje buvo naudojama tokia strategija, argumentacija, kad darbdavio vadovas garsiai kalba su darbuotoju. Garsus kalbėjimas ne visada yra psichologinis spaudimas. Tai priklauso nuo situacijos.

Pateikiamas praktinis pavyzdys:

Darbuotoja pati nufilmavo savo paskutinį pokalbį išeinant iš darbo ir rėmėsi juo teigdama, kad darbdavys ją spaudė ir terorizavo. Tarpusavio kalboje buvo ir necenzūrinių žodžių. Iš pirmo žvilgsnio pokalbyje spaudimas jautėsi, bet komisija įvertino, kad nėra vienpusio veikimo – darbuotoja taip pat vartojo necenzūrinius žodžius, jautėsi atsikirtinėjimas.

Darbo ginčų komisijoje formuojasi tokia praktika: Kai yra abipusis nedalykiškas bendravimas, elgesys, tai paprastai nepripažįstama mobingu. Psichologinis smurtas, spaudimas yra tada, kai viena šalis tyli arba negali atsikirsti. Tačiau, jei darbuotojas irgi spaudžia (ir ne visada teisėtai) iš savo pusės, tai nėra mobingas.

Iš tiesų mobingas nei vienam darbdaviui nėra naudingas, nes jų pagrindinis tikslas yra, kad darbo procesas vyktų sklandžiai. Darbdaviai norėdami išvengti mobingo, psichologinio smurto darbe, gali pasitelkti psichologinio smurto prevencijos dokumentus, gali supažindinti darbuotojus  su tuo, ką darbdavys atlieka, kad mažintų galimybes susiformuoti tokiai situacijai. Taip pat turi būti aišku, ką turėtų daryti darbuotojas, jei atsiranda prielaida manyti, kad formuojasi psichologinis smurtas. Darbuotojas įtardamas, kad formuojasi tokios sąlygos, vadovui turėtų rašyti tarnybinius pranešimus arba kreiptis į vyriausybinę darbo inspekciją. Tačiau pastebėtina, kad darbuotojai piktnaudžiauja teikdami ieškinius, todėl darbo ginčų komisijai reikia profesionaliai vertinti susidariusias situacijas.

VDI išaiškinimas:

Mobingas galėtų būti suprantamas kaip jėgų disbalansu paremti santykiai darbo vietoje, pasireiškiantys nuosekliu ilgalaikiu netinkamu elgesiu, nukreiptu prieš darbuotoją, kuriais pažeidžiama darbuotojo fizinė, socialinė ar psichologinė gerovė, mažinamas jo produktyvumas bei pasitenkinimas darbu. Psichologinis smurtas pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiu netinkamu elgesiu. Įprastai psichologinis smurtas pasireiškia daugiau nei viena netinkamo elgesio forma. Taikomą psichologinį smurtą ir mobingą sunkiau atpažinti, kadangi jis gali būti išreikštas: tiesiogiai, t. y. kai smurtauja pats smurtautojas, ir netiesiogiai, t. y. smurtaujama kito asmens „pavedimu“. Esminis psichologinio smurto / mobingo ir konflikto darbe skiriamasis požymis – prievartą taikančio asmens siekimas psichologiškai dominuoti prieš smurto auką. Pabrėžtina, jog darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą.

Darbo santykiuose darbuotojas yra laikomas silpnesniąja šalimi, tačiau nepamiršti vykdyti savo pareigas privalo ne tik darbdavys, bet ir darbuotojas.

Identifikavus, jog galimai naudojamas psichologinis smurtas ar mobingas, būtina nedelsiant šią problemą viešinti: asmenims, patyrusiems horizontalų smurtą – smurtauja bendradarbiai, lankytojai, klientai – būtina kreiptis į tiesioginį vadovą, patyrusiems vertikalų smurtą – smurtauja tiesioginis vadovas – būtina kreiptis į organizacijos vadovą. Tuo pačiu, reikia kreiptis į darbuotojų atstovus, darbo tarybas, profesines sąjungas. Skundai dėl psichologinio smurto ir mobingo dažniausiai grindžiami tik subjektyvia nukentėjusiojo asmens nuomone bei įsitikinimais, todėl rekomenduojama rinkti visus su ginču susijusius objektyvius įrodymus: dokumentus (pvz., psichologų / psichoterapeutų konsultacijų sąskaitos ir kt.), išsaugoti SMS žinutes bei elektroninius laiškus, išsaugoti vaizdo ar garso įrašus ir panašiai.