Kiek laiko reikia saugoti dokumentus, kurių saugojimo terminas, nėra nustatytas teisės aktuose?

Dokumentų saugojimo terminai nustatomi:

1. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tvirtinamose dokumentų saugojimo terminų rodyklėse, skirtose vidaus administravimo srities dokumentams (Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė);
2. Ministerijoms, kitoms institucijoms priskirtoje srityje susidarančių dokumentų saugojimo terminų rodyklėse, suderintose su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru;
3. Institucijos ar įstaigos vadovo sprendimu, jei konkrečių dokumentų saugojimo terminas teisės aktais nėra nustatytas. Tokia nuostata grindžiama Dokumentų ir archyvų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, nevalstybinės organizacijos ir privatūs juridiniai asmenys veiklos dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais. Jei šie reikalavimai nėra nustatyti, dokumentų saugojimo terminai nustatomi atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų ir kitų susijusių asmenų prievoles ir teisėtus interesus.

Taigi pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, nevalstybinės organizacijos ir privatūs juridiniai asmenys veiklos dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais. Jei šie reikalavimai nėra nustatyti, dokumentų saugojimo terminai nustatomi atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų ir kitų susijusių asmenų prievoles ir teisėtus interesus. Pagal minėtojo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, centriniai valstybinio administravimo subjektai rengia ir, suderinę su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru, tvirtina šiems subjektams priskirtoje srityje susidarančių dokumentų saugojimo terminų rodykles.