Kas yra kaštų optimizavimas

Kaštų optimizavimas.

Kiekvienoje įmonėje daugiausiai daromų išlaidų yra akivaizdžiai susijusių su įmonės gaminama produkcija ar teikiamomis paslaugomis. Tokios išlaidos tvarkomos gana lengvai, nes visuomet galima pakankamai pagrįstai pasakyti, kiek ir kokių medžiagų, darbo užmokesčio bei kitokių išlaidų reikia tam, kad būtų pagamintas tam tikras kurios nors produkcijos kiekis arba suteiktos tam tikros teikiamos paslaugos.

Iš esmės dažniausiai yra sprendžiami pagrindiniai klausimai: kaip pigiausiai įsigyti produkcijai pagaminti ar paslaugoms suteikti reikalingus išteklius, kaip surasti pigiausiai reikiamas medžiagas tiekiantį tiekėją ir t.t. Šiuo atveju yra geriau racionaliai įvertinti, kiek ir kokių reklamos bei pardavimo kaštų reikia padaryti norint parduoti tam tikrą įmonės pagamintų (ar pirktų siekiant perparduoti) prekių kiekį, dažnai būna neįmanoma. Aišku, ir prekybinėje veikloje kai kurios išlaidos (už prekių pardavimą prekybos tarpininkams komisiniais pagrindais), gali būti daugiau ar mažiau pagrįstai įvertinamos, tačiau nemažai išlaidų, pavyzdžiui, reklamos, reprezentacijos pagrįstai susieti su parduotinų prekių kiekiu sunkiai gali pavykti.

Visų bendrųjų kaštų (nesusijusių su konkrečių prekių gamyba ar jų pardavimu) dydžio pagrįstumo įvertinimas yra problemiškas būtent dėl to, kad šie kaštai neturi tiesioginio ryšio su produktais. Šiai kaštų grupei priklauso gamybinės veiklos vadybos ir kiti tiesiogiai nesusiję su konkrečių produktų gamyba kaštai, prekybinės veiklos vadybos ir kiti nesusiję su konkrečių prekių pardavimu kaštai bei galiausiai įmonės bendrąsias ir administracines funkcijas vykdančių padalinių veiklos kaštai. Tokio pobūdžio kaštų sumos dažnoje įmonėje gana nemažos, tad ir jų optimizavimo klausimas yra labai reikšmingas. Išlaidų optimizavimo klausimai įmonėse gali būti sprendžiami įvairiai, tačiau visais atvejais laikomasi tam tikrų bendrų principų. Svarbiausia, ko šiuo atveju reikia, tai pasiekti, kad būtų visiškai aišku, kurios išlaidos kokiai konkrečiai veiklai daromos. Kartu, be abejo, reikia kuo tiksliau nustatyti ir kiekvienos įmonėje vykdomos veiklos tikslus bei siekiamus rezultatus.

Įmonėje vykdoma daugybė įvairiausių pagalbinių ir bendrųjų veiklų, susijusių tiek su pagrindiniais įmonės padaliniais, vykdančiais gamybinę bei prekybinę veiklą, tiek ir su kitais padaliniais, vykdančiais kitas veiklas, kurios irgi ne mažiau reikalingos įmonei sėkmingai funkcionuoti. Apsibrėžus visas įmonėje vykdomas veiklas svarbu užtikrinti, kad kiekvienai veiklai vadovautų tinkamas darbuotojas, kuris būtų atsakingas ir už tai veiklai keliamas užduotis, ir už toje veikloje daromas išlaidas. Patartina įmonėje būtina suformuoti atsakomybės centrus, kurie būtų atsakingi už tam tikrą veiklą ir jos rezultatus. Atliekant visų įmonėje sąnaudų esminę reviziją, gana dažnai apsivaloma ir nuo įmonei iš esmės nereikalingų veiklų, o kartu ir nuo jose daromų įmonės sėkmei visiškai nereikalingų/nenaudingų išlaidų.