Kaip pasiruošti darbo ginčui? Kokios esminės klaidos?

Darbdavys gauna iš darbo ginčų komisijos pranešimą, kad yra pradėtas darbo ginčas, t. y. buvęs ar esamas darbuotojas kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu (inicijavo darbo ginčą). Kas toliau? 

Jei darbdavys ar darbuotojas mėgėjiškai veda darbo ginčą, visų pirma daromos tokios esminės klaidos (situacija nepilnai įvertinta):

Nesuprantamas, nesuvokiamas ginčo perspektyvumas ir neteisingi lūkesčiai.

• Būtina įvertinti perspektyvumą - jei darbdavys pradės ginčytis su darbuotoju, ar tai bus perspektyvu (ar yra bent minimalios galimybės laimėti). Neperspektyvaus ginčo metu, įžvalgos nėra tikslingos. Jau šioje vietoje pasireiškia ginčo vedimo profesionalumas. Jei neteisingai įvertinamas darbo ginčo perspektyvumas, gali būti klaidingai suformuotas ir lūkestis, kaip byla gali baigtis. Pavyzdžiui, darbdavys kreipiasi dėl atstovavimo darbo ginče. Mėgėjiškas darbo ginčo vedimas darbo ginčą veda iki pralaimėjimo arba daug blogesnės situacijos negu galima tikėtis.
• Kaip susiformuoti teisingą lūkestį? Lūkestį reikia formuoti iš visos situacijos, visų aplinkybių, įvertinti tai, kad darbo ginčo ribos nėra iš karto fiksuojamos ieškovo prašymu. Jos gali būti plečiamos. Ribas gali plėsti pats ieškovas darbo ginčo eigoje arba jas gali išplėsti darbo ginčų komisija. Komisija gali prašyti ir papildomų dokumentų išėjus už ginčo ribų. Todėl reikia įvertinti ribas, jei jos būtų praplėstos. Pateikiami pavyzdžiai: Darbo ginčų komisija eigoje pradeda iš darbdavio reikalauti paaiškinimų tais klausimais, kurių darbuotojas net nekelia, tarkim, yra ieškinys dėl darbo užmokesčio, bet komisija pradeda kelti klausimą dėl dienpinigių. Darbdaviui turint neteisingą lūkestį gali kilti klausimas – kaip komisija gali už darbuotoją klausti, už jį aiškintis, taip formuojasi darbdavio stereotipas;

Supainiojami darbo ir civiliniai santykiai. Jei tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl nekonkuravimo, tai yra civiliniai santykiai. Jie yra tarp darbo santykio šalių, bet jie yra iš esmės civiliniai santykiai. Šie civiliniai santykiai negali būti painiojami su darbo santykiais. Kai darbuotojas yra atskaitingas asmuo ir gauna lėšas iš darbdavio atsiskaityti darbdavio vardu, tai taip pat priskiriama civiliniams santykiams.

Darbo santykiai kyla iš darbo sutarties pagal darbo rėžimą ir civiliniai santykiai kaip atskaitingo asmens ir darbdavio, kuriam turi atsiskaityti. Pateikiamas mėgėjiško ginčo pavyzdys: darbuotojas pagal avanso apyskaitą yra skolingas įmonei 2000 Eur. Darbuotojas yra gavęs lėšų 2000 Eur sumai ir atitinkamai nėra išleidęs įmonės naudai ar nepateikęs pagrindimo. Nutrūkus darbo santykiams, darbdavys liko skolingas 2000 Eur darbo užmokesčio. Tuomet darbuotojas kreipiasi į darbo ginčų komisiją ir reikalauja 2000 Eur nesumokėtos darbo užmokesčio sumos. Darbdavys mėgėjiškai ginasi, nurodo, kad darbuotojas skolingas 2000 Eur, jis atliko išskaitymą, darbuotojui nėra skolingas ir darbo ginčas turi būti atmestas. Painiojami civiliniai ir darbo santykiai. Tokiu būdu „išrandami“ tokie dalykai, kurių nėra darbo ginčuose.