Kaip Lietuvoje dirbantiems ukrainiečiams taikomas NPD?

Lietuvoje vis daugiau įmonių įdarbina gyventojus iš Ukrainos. Kaip jiems taikomas NPD? Galima atsakyti taip, jeigu dėl karo veiksmų iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukę gyventojai, įvertinę Lietuvoje turimus interesus, save laiko nuolatiniais Lietuvos gyventojais ir Lietuvos darbdaviui pateikia prašymą taikyti NPD, tokiems ukrainiečiams Lietuvos įmonė kaip darbdavys gali taikyti NPD.

Taip yra todėl, nes deklaravimo tvarka priklauso nuo to, ar pajamas gaunantis Ukrainos pilietis mokesčių tikslais yra laikomas nuolatiniu ar nenuolatiniu Lietuvos gyventoju. Tai reguliuoja Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės. Tuo tarpu gyventojų gautų pajamų apmokestinimo pagrindai ir tvarka yra nustatyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (GPMĮ). Šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis fizinis asmuo yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.

Taigi vienas iš kriterijų yra, kad kalendoriniais metais asmuo Lietuvoje išbūva (ištisai arba su pertraukomis) 183 dienas. Kitas kriterijus gyventojo rezidavimo statusui nustatyti yra jo interesų centras: fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, tuo mokestiniu laikotarpiu laikytinas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Vadinasi, dėl karo veiksmų iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusiems gyventojams – Ukrainos piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie įsidarbina Lietuvoje (t. y. dirba Lietuvoje, su Lietuvoje esančiais darbdaviais sudarę darbo sutartis), atvykimo į Lietuvą mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų gali susidaryti daugiau Lietuvoje, negu Ukrainoje. Tuomet šiuo laikotarpiu tokie gyventojai gali būti laikytini nuolatiniais Lietuvos gyventojais pajamų mokesčio tikslais (neatsižvelgiant į Lietuvoje išbūtų dienų skaičių). Kiekvienas nuo karo iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukęs gyventojas, atsižvelgdamas į susiklosčiusių aplinkybių visumą, turi pats įvertinti, kurioje valstybėje (Lietuvoje ar Ukrainoje) mokestiniu laikotarpiu jis turi daugiau asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų ir nustatyti savo rezidavimo statusą.

Žinoma, neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) mokestiniu laikotarpiu gali būti taikomas tik nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kai jis, turėdamas teisę į NPD, darbdaviui pateikia prašymą taikyti NPD. Tai įtvirtina GPMĮ 20 straipsnio nuostatos. Lietuvos įmonė kaip darbdavys, išmokėdama darbo užmokestį ir siekdama teisingai vykdyti savo (kaip mokestį išskaičiuojančio asmens) mokestines prievoles pagal GPMĮ (įskaitant išmokų deklaravimą), turi pasirūpinti, kad tokiu atveju Ukrainos pilietis pateiktų įmonei visus mokestinių prievolių tinkamam įvykdymui, įskaitant deklaracijos pildymui, reikalingus duomenis.

Papildomai paminėtina, kad teikiant metinę pajamų deklaraciją, tokių darbuotojų darbo užmokestis turi būti deklaruojamas deklaracijos GPM312L priede, t. y. kaip nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas darbo užmokestis. Be to, išmokėtos darbo užmokesčio pajamos nuolatiniam Lietuvos gyventojui (Ukrainos piliečiui), deklaruojamos Deklaracijos GPM312L priedo L1 laukelyje nurodant, nuolatinio Lietuvos gyventojo, mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį (kodą), suteiktą Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar Mokesčių mokėtojų registre. Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas neturi mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio (kodo), L1 laukelyje nurodoma gyventojui Lietuvos Respublikoje išduoto paso serija ir numeris (tarp serijos ir numerio simbolių paliekamas vienas tuščias langelis) arba asmens tapatybės kortelės ar leidimo nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje numeris.