Kada tvoros įsigijimo ir kitos išlaidos priskiriamos žemės įsigijimo kainai

Praktikoje sutinkamos įvairios situacijos, kada gyventojai parduoda žemės sklypą ir kyla atitinkami klausimai, kokios patirtos išlaidos gali būti skiriamos šio sklypo įsigijimo kainai.

Taigi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 19 straipsnyje reglamentuojama gyventojo teisė iš turto pardavimo pajamų atimti turto įsigijimo kainą ir su turto įsigijimu bei pardavimu susijusias išlaidas. GPMĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus. Žinoma gali būti situacija, kuomet turtas pasigamintas ar pasistatytas paties gyventojo, turto įsigijimo kainai priskiriamos visos turto gamybos ar statybos išlaidos, pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais.

Toliau paminėti aktualiausi, dažniausi praktikoje pavyzdžiai. Tarkime, jeigu gyventojas parduoda žemės sklypą, kuriame yra įrengti inžineriniai statiniai, laikoma, kad jis parduoda nekilnojamąjį daiktą - žemę su priklausiniais, jei inžineriniai statiniai Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) yra įregistruoti kaip jos priklausiniai, arba atskirus nekilnojamuosius daiktus žemę ir inžinerinius statinius, kurie NTR įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.

Tuo tarpu aplinkos tvarkymo (gerbūvio) darbų išlaidos (pvz., žemės sklypo lyginimo, formavimo, trinkelių klojimo, apželdinimo ar pan.), pagal GPMĮ 19 straipsnio nuostatas nepriskiriamos nei statinio, nei žemės sklypo įsigijimo kainai, todėl tokios patirtos išlaidos iš gautų žemės sklypo ir pastatyto pastato pardavimo pajamų neatimamos.

Taigi  aktualus klausimas – kada tvoros įsigijimo išlaidos priskiriamos žemės įsigijimo kainai? Jei tvora, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Statybos įstatymas) laikoma inžineriniu statiniu ir ji būtų NTR užregistruota kaip žemės sklypo priklausinys, tai tvoros (sklypo aptvėrimo) išlaidos galėtų būti priskirtos žemės sklypo įsigijimo kainai. Jei tvora NTR būtų užregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, tai tvoros įrengimui (teritorijos aptvėrimui) patirtos išlaidos galėtų būti atimtos iš tvoros pardavimo pajamų. Vis dėlto svarbu paminėti, kad jeigu tvora nebūtų įregistruota NTR, jos įrengimui patirtų išlaidų negalėtumėte priskirti žemės įsigijimo kainai, ir ji negalėtų būti parduodama kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas.

Taigi inžinerinių statinių (kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų) pardavimo pajamos apmokestinamos pagal tas pačias nuostatas kaip ir nekilnojamojo daikto pardavimo pajamos.