Viena vertus, darbuotojas turi nuo prašymo pateikimo išdirbti 20 dienų, kita vertus, tos dienos bus neproduktyvios. Juolab, jeigu įvyko konfliktas, galbūt neracionalu, būtų reikalauti darbuotoją dirbti darbo kodekse numatytas 20 dienų. Žinoma, jeigu darbuotojas neperdavė darbų, darbdavys gali reikalauti žalos atlyginimo ir fiksuoti darbuotojo pravaikštas, tačiau iš esmės darbo santykiuose darbuotojas jau aktyviai nedalyvauja, jis tik formaliai yra darbuotojų sąrašuose. Darbo funkcijų nebevykdo, tad gali padaryti žalą savo neveikimu.
Vis dėlto, priežastinis ryšys tarp žalos yra atitolęs ir labai sunkiai įrodomas. Todėl tai dažniau įrašoma darbdavio verslo rizikai, tad ir ginčų dėl šių klausimų pasitaiko gana retai. Lietuvoje priverstinio darbo nėra, darbuotojas gali bet kada atsisakyti dirbti. Jeigu darbuotojas nenori dirbti, yra praradęs interesą.
Net jeigu ateina į darbo vietą, sunku surasti bendrą kalbą, rekomenduojama darbdaviams ir darbuotojams, nustatyti, kad darbuotojo atleidimas yra tą dieną, kurią darbuotojas nurodo prašyme.
Straipsnis laukia autoriaus
Straipsnis „“ dar kuriamas. Nespėjame rašyti :) Turite atitinkamos patirties? Parašykite šitą straipsnį, o mūsų redaktoriai jį patikrins ir patvirtins. Kodėl man naudinga rašyti? Kaip parašyti straipsnį?Redaguoti straipsnį
Susiję straipsniai
Resursai
10 aktyviausių autorių :
Vienijame geriausius apskaitos ir mokesčių specialistus ir kviečiame būti enciklopedijos autoriumi! Taip padidinsite savo ir savo įmonės ar įstaigos žinomumą verslo bendruomenėje!Kodėl man naudinga rašyti?