Juridinio asmens dalyvio (akcininko, nario, dalininko ir pan.) balsavimo teisės perleidimas

Juridinio asmens dalyviai, pavyzdžiui, akcininkai, nariai, dalininkai ir pan. turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba, nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Viena iš jų teisių – balsuoti dėl įmonei svarbių klausimų. Kyla klausimas, kada galimas balsavimo teisės perleidimas?

Balsavimo teisę turintis juridinio asmens dalyvis, pavyzdžiui, akcininkas gali perleisti savo balsavimą teisę. Tokiu atveju sudaroma balsavimo teisės perleidimo sutartis. Apie tokią sutartį privaloma informuoti juridinį asmenį. Nurodant tokią informaciją ji turi būti tokios apimties, kokia yra juridinio asmens dalyvių apskaita pagal įstatymus, įmonės įstatus, steigimo dokumentus ar valdymo organų sprendimus. Be to, informuojant juridinį asmenį, turi būti pateikiami duomenys apie įgyjantį balsavimo teisę dalyvį, kokiu pagrindu perleidžiama balsavimo teisė, taip pat perleidimo sutarties galiojimo laikas, perleidimo terminas, sutarties sudarymo laikas, šalis bei kiek balsų perleidžiama.

Kartais praktikoje pasitaiko, kad minėta juridinio asmens dalyvių apskaitos tvarka nenustatoma įmonės steigimo ar kituose dokumentuose. Tuomet, jeigu asmuo, įgyjantis balsavimo teisę, yra juridinis asmuo, teikiant informaciją nurodomas šios įmonės pavadinimas, kodas, buveinė, registras, kuriame saugomi duomenys apie įmonę, o jei fizinis asmuo – jo vardas, pavardė, asmens kodas, adresas. Po informacijos pateikimo artimiausiame juridinio asmens dalyvių susirinkime įmonė turi patvirtinti informacijos gavimą ir asmeniui, gaunančiam balsavimo teisę, ir dalyviui, perleidusiam teisę, nurodant informacijos gavimo datą. Ši data yra perleidimo sutarties įsigaliojimo data, po kurios visa informacija, kiek ji susijusi su perleidžiamomis teisėmis, perduodama balsavimo teisę gavusiam asmeniui.

Balsavimo teisės perleidimo sutartis ilgiausiai gali būti sudaryta iki dešimt metų. Šiam terminui pasibaigus ji automatiškai nebegalioja. Tuomet vėl perleistas teises įgyja jas perleidęs juridinio asmens dalyvis. 

Svarbu žinoti, kad nagrinėjama balsavimo teisė gali būti perleista ne tik juridinio asmens dalyviui, bet ir kitam asmeniui. Perleidimo sutartyje balsavimo teises perleidžiantis įmonės dalyvis gali nurodyti, kaip ir kokiu būdu turėtų būti įgyvendinamos jo balsavimo teisės.

Toks balsavimo teisės perleidimo institutas sutinkamas ir kitų ES valstybių civiliniuose kodeksuose. Lietuvos civilinio kodekso 2.89 straipsnis reglamentuoja balsavimo teisės perleidimą.