Gyventojų pajamų mokesčio prievolės gyventojui sudarius komiso sutartį dėl išvestinių finansinių priemonių

Kad būtų tiksliau, koks klausimas nagrinėjamas, iliustruotina praktinė situacija. Tarkime, kad įmonė su tarpininku, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią tarpininkavimo paslaugų veiklą, sudarė komiso sutartį. Joje numatyta, kad tarpininkas (gyventojas) sudarys atitinkamus išvestinių finansinių priemonių sandorius įmonės rizika bei įmonės naudai. Vadinasi, išvestinių finansinių priemonių sugeneruotas rezultatas tarpininko pervedamas įmonei kaip komitentui, gyventojas neprisiima jokios iš tokių sandorių atsirandančios savarankiškos naudos ir neprisiima jokios savarankiškos rizikos bei šių sandorių niekada neperleidžia. Taigi gyventojo gaunama nauda yra tarpininkavimo atlygis už sandorių sudarymą.

Kadangi komisionierius yra gyventojas, jo gautos pajamos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (GPMĮ) nuostatomis. Todėl gyventojo kaip tarpininko pajamoms priskirtinas tik atlygis už tarpininkavimo paslaugas. Nuolatinio Lietuvos gyventojo (Lietuvos rezidento) visos iš šaltinio Lietuvoje ir ne Lietuvoje gautos pajamos yra pajamų mokesčio objektas Lietuvoje. Tuo tarpu įmonei priskiriamas išvestinių finansinių priemonių realizavimo metu gaunamas rezultatas.

Gyventojo pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Tačiau GPMĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyti atvejai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos pripažįstamos jų uždirbimo momentu, t. y. nepriklausomai nuo pajamų (pinigų) gavimo momento).

Situacijoje pateikiama, kad gyventojas vykdo individualią veiklą. Tačiau apskritai tokiose situacijose atsakomybė įvertinti, ar teikiamos paslaugos atitinka / neatitinka individualios veiklos požymių, tenka abiem susitarimo šalims (pateiktu atveju tarpininkui ir įmonei), įvertinus šalims žinomas faktines veiklos vykdymo aplinkybes. Gyventojo veikla gali būti pripažįstama kaip individualia, o gaunamos pajamos - individualios veiklos pajamomis, tik jeigu ji atitinka GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytus visus požymius: savarankiškumo, tęstinumo, ekonominės naudos siekimo ir jeigu tokios veiklos vykdymo sąlygas reglamentuojantys teisės aktai nenustato pareigos ją vykdyti įsteigus juridinį asmenį. Be to, individualios veiklos pažyma nelaikytina kvalifikaciją verstis tam tikra veikla pagrindžiančiu dokumentu, licencija, leidimu ar kt. Ji yra tik mokestiniais tikslais gyventojui išduodamas dokumentas.

Jeigu nagrinėjamoje situacijoje tarp gyventojo (tarpininko) ir įmonės susiklostytų darbo santykiai, tuomet paslaugų teikimas būtų grindžiamas ne gyventojo savarankiškumu, o pavaldumu grindžiamų darbo funkcijų atlikimu. Žinoma tuomet gyventojo tarpininko gaunamas atlygis turėtų būti apmokestinamas kaip pajamos iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių. Paminėtina, kad savarankiškumas parodo individualios veiklos sukuriamų santykių skirtumą nuo darbdavio ir darbuotojo santykių: gyventojo, vykdančio individualią veiklą, santykiai tarp sutarties šalių (sudarant paslaugų ar panašaus pobūdžio sutartis) turi iš esmės skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių). Veikla laikoma savarankiška, jei gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, dengia su veikla susijusias išlaidas, jam nesuteikiama darbo vieta ir pan., t. y. kai gyventojas savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų.