Finansinio turto vertės sumažėjimo nustatymas, pripažinimas, registravimas apskaitoje ir parodymas finansinėse ataskaitose

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo, įvertinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką nustato 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.

Jei įmonė gali daryti objektyvias prielaidas, kad jos atsiskaitomose sąskaitose esantys pinigai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai terminuotieji indėliai, kurių suma viršija apdraustą sumą, įsigytos banko obligacijos, indėlių sertifikatai, kurie nėra apdrausti, ir kitas finansinis turtas nebus atgauti, sudaromose finansinėse ataskaitose galėtų būti parodomi kaip gautinos sumos. Kiekvieną kartą sudarydama finansines ataskaitas įmonė turi nustatyti, ar nėra objektyvių prielaidų, kad gautinų sumų vertė yra sumažėjusi. Jei tokių prielaidų yra, įmonė turi apskaičiuoti tikėtiną atgauti sumą ir, sumažinusi balansinę vertę, pripažinti nuostolį dėl vertės sumažėjimo.

Jei tikėtina, kad gautinų sumų (pagrindinės sumos ir palūkanų) ar iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto įmonė neatgaus, turi būti pripažįstamas nuostolis dėl vertės sumažėjimo.

Nuostolio suma turi būti įtraukiama į ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą. Finansinio turto vertės sumažėjimas nustatomas, pripažįstamas, registruojamas apskaitoje ir parodomas finansinėse ataskaitose vadovaujantis 18-ojo verslo apskaitos standarto XII skyriaus Finansinio turto nuvertėjimas nuostatomis. Finansinio turto nuvertėjimo suma įmonės apskaitoje gali būti pripažįstama finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis.

• Kaip nustatoma įsigytų kitų įmonių akcijų tikroji vertė?

Kitų ūkio subjektų išleistų vertybinių popierių (akcijų, investicinių vienetų ir kitų, kurie įsigyjami siekiant gauti ekonominės naudos) tikroji vertė nustatoma vadovaujantis 32-ojo verslo apskaitos standarto „Tikrosios vertės nustatymas“ nuostatomis: laikantis tikrosios vertės nustatymo principų (standarto 5–14 p.); teisingai pritaikant tikrosios vertės nustatymo vertinimo metodą (standarto 15–17, 20 ir 21 p.); pasirenkant patikimumo lygį ir rodiklius (standarto 22–37 p.). Viešai skelbiama kaina, už kurią vertės nustatymo dieną būtų parduodamas turtas pagal sandorį įprastomis rinkos sąlygomis pasirinktoje rinkoje, dar vadinama rinkos kaina ir laikoma geriausiu tikrosios vertės įverčiu.

• Kokia verte finansinėse ataskaitose parodomos įsigytos kitų įmonių akcijos?

Kitų ūkio subjektų išleisti vertybiniai popieriai (akcijos, investiciniai vienetai ir kiti, kurie įsigyjami siekiant gauti ekonominės naudos), kurie įsigyti numatant juos parduoti arba siekiant gauti pelno iš jo kainos svyravimų, įmonės balanse parodomi kaip ilgalaikės investicijos arba trumpalaikės investicijos ir sudarant finansines ataskaitas turi būti įvertinami pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 8 ir 32.1 punktus – tikrąja verte.

Išimtis taikoma investicijoms į vertybinius popierius, kurių kaina aktyviojoje rinkoje neskelbiama ir tikrosios vertės negalima nustatyti, jos finansinėse ataskaitose turi būti įvertinamos pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto 33 punktą – įsigijimo savikaina, iš kurios atimta vertės sumažėjimo suma. Patronuojamųjų įmonių akcijos, išskyrus skirtas parduoti, atskirose finansinėse ataskaitose parodomos kaip ilgalaikis finansinis turtas (įmonių grupės įmonių akcijos).  Šios akcijos sudarant finansines ataskaitas įvertinamos pagal 16-ojo verslo apskaitos standarto „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir investicijos į patronuojamąsias įmones“ 54 punktą – įsigijimo savikainos metodu, t. y. įsigijimo savikaina, iš kurios atimta nuvertėjimo suma.

Asocijuotųjų įmonių akcijos, išskyrus skirtas parduoti, atskirose finansinėse ataskaitose parodomos kaip ilgalaikis finansinis turtas (asocijuotųjų įmonių akcijos). Šios akcijos sudarant finansines ataskaitas įvertinamos pagal 15-ojo verslo apskaitos standarto „Investicijos į asocijuotąsias įmones“ 7–9 punktus įsigijimo savikainos metodu, t. y. įsigijimo savikaina, iš kurios atimta nuvertėjimo suma.