Finansiniai rodikliai – tai dažniausiai koeficientai, kurie yra paskaičiuojami iš finansinės atskaitomybės duomenų. Šie rodikliai suteikia svarbią informaciją apie pelningumą, likvidumą, efektyvumą ir finansinę padėtį.
Pagrindinės finansinės ataskaitos, kurių duomenimis remiantis skaičiuojame finansinius rodiklius:
- Balansas
- Pelno (nuostolio) ataskaita
- Piniginių srautų ataskaita
Pagrindinės finansinių rodiklių grupės:
Pelningumas
Pirmiausia, į ką kreipiame dėmesį žvelgiant į finansines ataskaitas, yra – pelningumas. Tai vienas iš svarbiausių ir dažniausiai naudojamų KPI. Pelningumo rodikliai interpretuojami vienareikšmiškai: kuo didesnis pelningumo procentas – tuo efektyvesnė įmonės veikla, gebėjimas kontroliuoti savikainą, uždirbti pajamas ir t. t. Pagal pelningumo rodiklius yra sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investuotojai.
Bendrasis pelningumas, arba bendrojo pelno marža parodo koks pelningumas procentais iš pagrindinių veiklų įvertinus parduotų prekių ir paslaugų savikainą. Bendrasis pelnas % = (Bendrasis pelnas / Pardavimų pajamos) * 100. |
Grynasis pelningumo koeficientas, arba tiesiog grynasis pelningumas. Šis rodiklis kartu pasako labai mažai ir tuo pačiu ir labai daug. Daug todėl, kad grynasis pelningumas parodo koks yra įmonės veiklos efektyvumas įmonės savininkų akimis. Kadangi grynasis pelnas – tai pelnas kurį savininkai gali naudoti savo nuožiūra. Mažai rodiklis pasako, kadangi jo dydį įtakoja daug skirtingų faktorių, tad pasakyti ką nors konkrečiau apie įmonę praktiškai nėra įmanoma. Galima teigti, kad tai tiesiog rodiklis kuris parodo galutinio įmonės veiklos rezultato pelningumą, angliškai jis dar vadinamas „bottom line“ rodikliu. Nepaisant jo trūkumų jis yra vienas svarbiausių rodiklių teikiant ataskaitas įmonės akcininkams. Grynasis pelningumas % = (Grynasis pelnas / Pajamos). |
EBITDA leidžia eliminuoti įmonėse galimai taikomas skirtingas apskaitos politikas bei finansavimo šaltinius. EBITDA parodo įmonės gebėjimą generuoti pelną ir yra tik vienas iš pelno apskaičiavimo būdų, kuris nėra „teisingesnis ar geresnis“ už kitas pelno eilutes. EBITDA = Grynasis pelnas + Nusidėvėjimas ir amortizacija + Palūkanos (finansinės veiklos sąnaudos) + Mokesčiai (pelno mokestis). |
Turto pelningumo rodiklis (ROA) yra populiarus ir kartu lengvai suprantamas rodiklis, kuris parodo kiek įmonės turtas efektyviai valdomas, t.y. kiek kiekvienam įmonės turto eurui tenka grynojo pelno. Kuo didesnė ROA reikšmė, tuo turtas „įdarbinamas“ efektyviau, tuo daugiau pelno uždirbama. ROA % = (Grynasis pelnas / Turtas). |
Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (ROE) yra populiarus ir kartu lengvai suprantamas, bei paskaičiuojamas rodiklis, kuris parodo kiek efektyviai panaudojamas nuosavas įmonės kapitalas, t.y. kiek kiekvienam įmonės nuosavo kapitalo eurui tenka grynojo pelno. ROE % = (Grynasis pelnas / Nuosavas kapitalas). |
Investicijų pelningumo rodiklis (ROI) parodo, kiek efektyvios yra investicijos. Padeda spręsti apie įmonės pritrauktų lėšų panaudojimo naudingumą. ROI % = (Grynasis pelnas / (Nuosavas kapitalas + Ilgalaikės skolos). |
Likvidumas/Mokumas
Versle likvidumas – tai įmonės gebėjimas padengti staigias, trumpalaikes išlaidas ir įsipareigojimus. Likvidumas, be kita ko, apima įmonės turimą likvidų turtą, pavyzdžiui grynuosius pinigus, kuriuos galima gauti per trumpą laiką, ir iš klientų gautinas sumas. Likvidumas yra labai svarbus įmonėms, nes jis parodo išoriniam pasauliui, ar įmonei sekasi gerai, ar ji susiduria su veiklos problemomis. Kartu su pelningumu ir mokumu, likvidumas, yra viena iš svarbiausių įmonės veiklos sąlygų.
Mokumas – yra įmonės gebėjimas vykdyti įsipareigojimus, o likvidumas – jos gebėjimas paversti turimą turtą pinigais. Likvidumo problemas galima išspręsti su verslo finansavimu. Likvidumo problemoms išvengti reikalinga nuolatinė veiklos rezultatų bei piniginių srautų priežiūra, planavimas ir kontrolė.
Einamasis likvidumas – rodiklis parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, panaudojus trumpalaikį turtą. Laikoma, kad šio rodiklio reikšmė turi svyruoti tarp 1,2 ir 2. Žemiau 1 esanti reikšmė rodo likvidumo problemas, nesugebėjimą prireikus apmokėti skolų. Jei rodiklis viršija 2 – tai gali rodyti neefektyviai naudojamą trumpalaikį turtą bei įsipareigojimus. Einamojo likvidumo rodiklis = Trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai. |
Kritinio likvidumo koeficientas Skaičiuojant šį rodiklį yra daroma prielaida, kad atsargos nėra likvidžios, t.y. kad norint jas parduoti prireiktų ilgesnio laikotarpio, o pirkėjų įsiskolinimas yra laikomas likvidžiu. Laikoma kad 1 yra normali šio rodiklio reikšmė. Kritinio likvidumo koeficientas = (Trumpalaikis turtas – atsargos) / Trumpalaikiai įsipareigojimai. |
Apyvartinio kapitalo ir turto santykis Įvertinus apyvartinio kapitalo ir viso turto santykį galima vertinti įmonės bankroto tikimybę: kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo tikimybė mažesnė ir atvirkščiai. Plačiai taikomas praktikoje, nes leidžia palyginti įvairios veiklos ir dydžio įmones. Apyvartinio kapitalo ir turto santykis = Apyvartinis kapitalas / Trumpalaikis turtas. |
Bendrojo mokumo rodiklis rodo kiek 1–nam įsiskolinimo (skolos) eurui tenka nuosavo kapitalo. Tokiu būdu įvertinamas nuosavo kapitalo praskolinimo lygis. Rodiklis leidžia pamatyti įmonės finansavimo struktūrą, netiesiogiai palygindamas skolintas ir nuosavas lėšas. Didesnė rodiklio reikšmė rodo saugesnę finansavimo šaltinių struktūrą. Laikoma, kad nuosavas kapitalas (savininkų nuosavybė) turėtų būti didesnis už įsipareigojimus ir tai vadinama auksine rizikos taisykle. Rekomenduojami tokie šio rodiklio vertinimai: labai geras >2.0, geras >1.5, vidutinis >1.0, blogas <1.0 ir labai blogas <0.5. Bendrasis mokumas = (Nuosavas kapitalas / Įsipareigojimai). |
Stabilumas
Stabilumo grupės rodikliai – tai rodikliai dar vadinami sverto ar finansinio stabilumo rodikliais ir kurie parodo įmonės finansavimo šaltinius. Finansinio stabilumo rodikliai yra svarbūs, nes įtakoja įmones galimybes pasiskolinti iš kredito institucijų.
Įsiskolinimo koeficientas Skolos ir turto santykis – tai finansinis rodiklis, lyginantis įmonės (finansines) skolas su jos visu turtu. Šis koeficientas parodo, kokia įmonės turto dalis yra finansuota iš skolintų lėšų. Įsiskolinimo rodiklis yra vienas iš įmonės finansinio sverto matavimo rodiklių. Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo įmonė naudoja daugiau skolinto kapitalo. Kuo daugiau skolinto kapitalo – tuo didesnė rizika. Normalu, jei vidutinei įmonei šis rodiklis svyruoja tarp 0,2 ir 0,5. Įsiskolinimo koeficientas = Įsipareigojimai / Turtas. |
Finansinės priklausomybės – tai finansinis rodiklis, kuris rodo kiek įmonė turi finansinių bei nefinansinių įsipareigojimų lyginant su įmonės nuosavu kapitalu. Šis rodiklis yra panašus į „skolos ir nuosavybės santykį“, tik jis atsižvelgia ne vien į finansines skolas, bet į visus, taip pat ir apyvartinius įsipareigojimus. Jis parodo ne tiek finansinį įmonės svertą, kiek palygina kapitalo struktūrą ir rizikingumą. Kuo didesni skolos ir finansinio sverto rodikliai, tuo didesnė finansinė rizika, tuo mažesnis įmonės stabilumas. Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis = Visi įsipareigojimai / Nuosavas kapitalas. |
Nuosavybės ir turto santykis – tai finansinis rodiklis, lyginantis įmonės nuosavą kapitalą su jos turtu. Šis rodiklis, dar vadinamas nuosavybės koeficientu rodo kokią dalį kapitalo struktūroje sudaro nuosavas kapitalas. Nuosavybės rodiklis yra vienas iš daugelio finansinio sverto rodiklių. Jei įmonė visiškai neturėtų skolų, tuomet jos nuosavas kapitalas būtų lygus visam turtui, o šis rodiklis būtų lygus 1, kas rodytų žemą rizikos lygį. Kuo rodiklis mažesnis, tuo rizikos lygis didesnis. Teoriškai šis rodiklis gali būti tarp 0 ir 1, o dažniausiai jis būna tarp 0,4 ir 0,7. Be abejo, jo reikšmės stipriai priklauso nuo sektoriaus ir kitų aplinkybių. Nuosavybės koeficientas = Nuosavas kapitalas / Turtas. |
Turto ir nuosavybės santykis – tai finansinis rodiklis, lyginantis visą įmonės turtą su jos nuosavu kapitalu. Šis rodiklis yra skirtas įmonės rizikingumo lygiui matuoti. Turto ir nuosavybės santykis yra vienas iš įmonės finansinio sverto įvertinimo rodiklių. Jei įmonė visiškai neturėtų skolų, tuomet jos nuosavas kapitalas būtų lygus visam turtui, o šis rodiklis būtų lygus 1, kas reikštų labai mažą riziką (žinoma, vien tik pagal šį rodiklį). Vidutiniškai šis rodiklis svyruoja tarp 1,5 ir 2, tačiau normalios jo reikšmės priklauso nuo sektoriaus ir aplinkybių. Jei šis koeficentas didesnis nei 3, tai jau gali būti aukštos rizikos signalas. Turto ir nuosavybės santykis = Turtas / Nuosavas kapitalas. |
Efektyvumas
Efektyvumo analizė yra viena iš pagrindinių įmonės veiklos procesų kontrolės metodų, leidžianti įvertinti įmonės efektyvumą, nustatyti galimybes pagerinti veiklos rodiklius, matuoti ir parengti rekomendacijas tolimesniems veiksmams. Efektyvumo analizei apskaičiuoti pasitelkiami apyvartumo rodikliai.
Pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas Pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas parodo kiek apyvartų per metus padaro pirkėjų skolos. Jis leidžia įvertinti pirkėjų skolų surinkimo efektyvumą: kuo didesnė reikšmė – tuo greitesnis pirkėjų atsiskaitymas su įmone, kuo mažesnė – tuo ilgesni atskaitymo terminai. Pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas = ( Pirkėjų įsiskolinimas / Pardavimai) * 365 dienos. |
Skolų tiekėjams apyvartumas Apibūdina įmonės atsiskaitymų su tiekėjais efektyvumą, rodo kiek kartų mokėtinos sumos tiekėjams „apsisuka“ per metus. Žemesnė reikšmė rodo taikomus ilgesnius mokėjimo terminus arba didelius tiekėjų vėlavimus apmokėti skolas. Skolų tiekėjams apyvartumas = (Skolos tiekėjams / Pardavimo savikaina) * 365 dienos. |
Atsargų apyvartumas Parodo kaip greitai juda atsargos ir pavirsta pinigais. Kuo rodiklis didesnis – tuo efektyviau valdomos atsargos, mažesnės investicijos į jas, „neįšaldomi pinigai“. Atsargų apyvartumas = (Atsargos / Pardavimo savikaina ) * 365 dienos. |
Pinigų ciklas rodo kaip greitai įmonėje pinigai keliauja iki vėl pavirsdami į pinigus. Šis ciklas rodytų kiek užtrunkama, kol pinigai pavirsta į prekes, ir kol už jas atsiskaito klientai, tačiau taip pat jis atsižvelgia ir į tai, kiek pati įmonė užtrunka atsiskaitydama su savo tiekėjais, tad galima sakyti, kad šis rodiklis rodo kiek dienų vidutiniškai įmonei reikia finansuoti savo apyvartinį kapitalą, kol pinigai sugrįžta atgal sąskaitą. Šis rodiklis glaudžiai susijęs su apyvartinio kapitalo valdymu. Kuo pinigų apyvartos ciklas trumpesnis, tuo įmonei reikia mažiau apyvartinio kapitalo. Jei įmonei reikia mažiau apyvartinio kapitalo, ji sutaupo netiesioginių kapitalo sąnaudų. Pinigų ciklas = Atsargų apyvartumas dienomis + Gautinų sumų apyvartumas dienomis – Mokėtinų sumų apyvartumas dienomis. |
||
Turto apyvartumas Naudojamas turto valdymo efektyvumo vertinimui: didesnė reikšmė rodo efektyvesnį valdymą, mažesnė – neefektyvų. Parodo kiek vienas turto piniginis vienetas uždirba pardavimo pajamų. Turto apyvartumas = Pardavimo pajamos / Turtas. |
||
Nuosavo kapitalo apyvartumo rodiklis rodo, kiek pardavimo pajamų tenka 1–nam nuosavo kapitalo eurui. Šis rodiklis paskaičiuotas naudojant NK dydį metų pabaigai, tačiau gali būti skaičiuojamas ir naudojant vidutinį metinį NK dydį. Nuosavo kapitalo apyvartumas = Pardavimo pajamos / Nuosavas kapitalas. |
Straipsnis laukia autoriaus
Straipsnis „“ dar kuriamas. Nespėjame rašyti :) Turite atitinkamos patirties? Parašykite šitą straipsnį, o mūsų redaktoriai jį patikrins ir patvirtins. Kodėl man naudinga rašyti? Kaip parašyti straipsnį?Redaguoti straipsnį
Susiję straipsniai
Resursai
10 aktyviausių autorių :
Vienijame geriausius apskaitos ir mokesčių specialistus ir kviečiame būti enciklopedijos autoriumi! Taip padidinsite savo ir savo įmonės ar įstaigos žinomumą verslo bendruomenėje!Kodėl man naudinga rašyti?