Finansinės analizės svarba ir jos atlikimo etapai

Autorius Prof. habil. dr. Jonas Mackevičius

Bendriausia prasme analizė apibrėžiama kaip mokslinis metodas, pagrįstas skaidymu, kaip išsamus ko nors nagrinėjimas. Šis metodas yra priešingas sintezės metodui, kuris yra pagrįstas dalių jungimu, vienybe. Pažymėtina, kad be analizės nėra sintezės. Viena iš analizės rūšių yra finansinė analizė.

Tai kas gi yra finansinė analizė? Ją galima būtų apibrėžti taip: finansinė analizė – tai visapusis, objektyvus ir nuoseklus įmonės finansinės veiklos ir kitos su ja susijusios veiklos tyrimas, siekiant padėti įmonės vadovybei priimti teisingus valdymo sprendimus ir įgyvendinti numatytus tikslus. Įmonės finansinę veiklą apibūdina trys svarbiausios rodiklių grupės:

1. finansinės būklės (turtas, kapitalas, įsipareigojimai),
2. veiklos rezultatų (pajamos, sąnaudos, pelnas arba nuostolis) ir
3. pinigų srautų. Analizės metu būtina ištirti šių grupių svarbiausius finansinius (absoliutinius ir santykinius) rodiklius.

Kaip atlikti finansinę analizę, kad būtų galima kuo objektyviau nustatyti įmonės būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus ir kad analizės sąnaudos nebūtų didelės ir būtų išvengta klaidų? Deja, literatūros šiuo klausimu – mažoka, dažniausiai nagrinėjami tik kai kurie finansinės analizės klausimai, pavyzdžiui, turto, pelno ir pelningumo ar kiti rodikliai. Finansinės analizės gylis ir plotis priklauso nuo įmonės dydžio, jos struktūros, organizacinės formos, veiklos ypatybių ir kt. Šiame straipsnyje pateikiamos bendriausios metodinės nuostatos, kurios tinkamos visoms įmonėms, atliekančioms finansinę analizę. Čia būtina pažymėti mokslo įrodytą nuostatą: įmonių, kurios atlieka finansinę analizę, finansinė būklė būna stabilesnė, veiklos rezultatai – geresni, o bankroto tikimybė – mažesnė. Ypač svarbu atlikti įmonės finansinę analizę dabartinėmis konkurencingos ir nuolat besikeičiančios rinkos sąlygomis. Gerai atlikta finansinė analizė padeda nustatyti, ar praeityje priimti valdymo sprendimai tinkamai pagrįsti ir kokius sprendimus reikėtų priimti dėl įmonės ateities perspektyvų.

Finansinė analizė turi aprėpti visas įmonės veiklos sritis, visus finansinius rodiklius, visapusiškai nagrinėti tam tikrų reiškinių ir rodiklių sąveiką bei priklausomybę. Finansinė analizė turi būti objektyvi, pagrįsta, patikima ir patikrinta informacija, o išvados – paremtos analitiniais apskaičiavimais. Finansinė analizė turi daryti efektyvų poveikį įmonės veiklai ir jos rezultatams. Atliekant finansinę analizę, ypač daug dėmesio reikia skirti įvairių rūšių rezervams atskleisti, jų ieškoti visose be išimties veiklos srityse. Finansinė analizė turi būti atliekama ne epizodiškai, o nuolat. Tik nuolat atliekama analizė leidžia atskleisti rizikingiausias įmonės veiklos sritis ir valdymo sistemos trūkumus.

Finansinės analizės teikiama informacija yra svarbi ne tik pačiai įmonei, bet ir su ja susijusiems subjektams: investuotojams, akcininkams, pirkėjams, tiekėjams, finansų institucijoms ir kitiems verslo dalyviams. Svarbu, kad kiekviena įmonė susikurtų savo finansinės analizės metodiką, į ją įtrauktų tų temų, klausimų ir veiklos sričių tyrimą, kurios įmonei yra svarbiausios.

Įmonės finansinę analizę būtina atlikti nuosekliai, tam tikrais etapais. Suprantama, kad finansinės analizės etapų skaičius priklauso nuo įmonių dydžio, organizacinės valdymo struktūros, veiklos sričių ir ypatybių, taip pat nuo analizės objekto, tikslo ir uždavinių, pagaliau turi užtikrinti nuoseklų ir sisteminį finansinės analizės atlikimo pobūdį. Taigi tikslinga išskirti šiuos etapus:

1. Pasiruošimas finansinei analizei atlikti (analizės strategija).
2. Informacijos rinkimas ir jos kokybės įvertinimas.
3. Finansinės analizės tyrimo būdų pasirinkimas ir taikymas.
4. Absoliutinių finansinių rodiklių apžvalga ir vertinimas.
5. Santykinių finansinių rodiklių skaičiavimas ir vertinimas.
6. Finansinės analizės rezultatų įforminimas ir apibendrinimas.

Pirmame finansinės analizės pasiruošimo etape nustatomi pagrindiniai analizės tikslai ir uždaviniai. Turi būti tiksliai suformuluota analizės problema, t. y. ko siekiama atliekant tam tikro objekto, pavyzdžiui, turto, įsipareigojimų, analizę. Čia nusprendžiama, kokie objektai bus tiriami, ar bus atliekama kompleksinė ar teminė analizė. Pasiruošimo analizei etape aptariami analizės tyrimo būdai ir informacijos šaltiniai. Šį etapą galime vadinti analizės strategijos etapu: jame tikslinga suformuluoti tam tikras hipotezes, numatyti, kaip geriau ir efektyviau atlikti analizę, su mažiausiomis sąnaudomis. Šiame etape tikslinga sudaryti analizės atlikimo planą, kuriame reikėtų numatyti, kokiems analizės objektams ir rodikliams skirti daugiausia dėmesio, kaip tirti rizikingiausias veiklos sritis. Be bendro finansinės analizės plano, gali būti sudaromos konkrečių objektų (pvz., turto, nuosavo kapitalo, pelno ir kt.) analizės programos. Jos detalizuoja bendrąjį planą, nurodo smulkius darbus, kuriuos reikia atlikti analizės metu. Pažymėtina, kad tinkamas finansinės analizės planavimas turi padėti nustatyti esamas ir būsimas įmonės veiklos problemas, rizikingiausias veiklos sritis, o analitikams visus darbus atlikti gerai ir laiku.