Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

Draudimo įmokos pagal draudimo sutartis nuo nelaimingų atsitikimų leidžiamiems atskaitymams pripažįstamos vadovaujantis šiais principais:

• jos yra vieneto išlaidos darbuotojų naudai, o ši nauda yra gyventojų pajamų mokesčio objektas, arba
• jos yra vieneto sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.

1 pavyzdys: Įmonės darbuotojai apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų. Naudos gavėjai – darbuotojai. Vadovaujantis GPMĮ nuostatomis draudimo įmokos, mokamos bendrovės darbuotojų naudai, laikomos gyventojų pajamų mokesčio objektu, todėl įmonė šią sumą priskiria leidžiamiems atskaitymams.

2 pavyzdys: Kai draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokos mokamos darbdavio naudai, tai įmonės faktiškai patirtos išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, kaip būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.

3 pavyzdys: Bendrovė pagal sąrašą apdraudė darbuotojų pareigybes nuo nelaimingų atsitikimų. Naudos gavėjas yra bendrovė. Bendrovės mokamos draudimo įmokos, apdraudus darbuotojų pareigybes, o ne konkrečius darbuotojus, nuo nelaimingų atsitikimų, kai naudos gavėjas yra pati bendrovė priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, kaip sąnaudos, būtinos ekonominei naudai gauti. Jeigu naudos gavėjas pagal tokią sudarytą draudimo sutartį būtų darbuotojas, tai mokamų įmokų sumos leidžiamiems atskaitymams būtų priskiriamos kaip darbuotojų gauta nauda, kuri yra gyventojų pajamų mokesčio objektas pagal GPMĮ nuostatas. Pelno mokesčio požiūriu, darbuotojui išėjus iš darbo, perskaičiavimai dėl įmonės pagal tokią draudimo sutartį sumokėtų ir leidžiamiems atskaitymams priskirtų draudimo įmokų nėra atliekami.