Dividendų skirstymo schemos: tarp teisėtos struktūros ir mokesčių vengimo rizikos

1. Probleminė situacija:

Įmonė, įsteigta Lietuvoje ir sėkmingai veikianti nuo, tarkime, 2000 metų, pastaruosius penkerius metus dirbo pelningai, tačiau dividendų neskirstė, nors akivaizdžiai turėjo tam lėšų. Įmonės akcijos 100% priklauso Lietuvos fiziniams asmenims. Šie akcininkai parduoda didžiąją dalį (pvz., 70–80%) akcijų Airijoje registruotai įmonei, kuri savo lėšų neturi, todėl už akcijas atsiskaito skolindamasi iš tų pačių Lietuvos akcininkų. Airijos įmonė neturi darbuotojų ir neįsigyja kitų įmonių akcijų – jos vienintelė turima investicija yra Lietuvos įmonės akcijos.

Papildomai, Airijos įmonės registracijos adresu gali būti įsteigta daug kitų įmonių, o tai kelia abejonių dėl jos realios veiklos. Po kurio laiko Airijos įmonė parduoda Lietuvos įmonės akcijas naujai įkurtai Lenkijos įmonei, kuri atsiskaito tik dalį (pvz., 20%) sutartos sumos, o likusi suma lieka neapmokėta arba atidedama. Galiausiai Lenkijos įmonė, neturėdama kitų investicijų ar veiklos, iš karto išmoka ilgai kauptus dividendus, nors prieš tai jie nebuvo mokami Lietuvos fiziniams asmenims.

Tokioje situacijoje Airijos ir Lenkijos įmonių ekonominis turinys yra abejotinas. Jei 2024 m. Lietuvos įmonė išmokėtų dividendus Lenkijos įmonei, tikėtina, jog jie būtų apmokestinami kaip schemos, siekiančios išvengti mokesčių, rezultatas. Tai atitiktų mokesčių administratoriaus praktikoje dažnai nagrinėjamus atvejus, kai tarpininkės įmonės naudojamos nuslėpti tikrąjį pajamų gavėją.

2. Alternatyvus pavyzdys:

Panaši struktūra gali būti vertinama kitaip, jei Lietuvos įmonė reguliariai skirsto dividendus ir tai daro daugelį metų. Tarkime, akcininkai parduoda dalį akcijų Airijos įmonei, kuri, be Lietuvos įmonės, įsigyja ir kitų Baltijos šalių įmonių akcijų. Airijos įmonė turi kelis darbuotojus, o dividendai iš Lietuvos įmonės Airijos įmonei yra tik viena iš daugelio jos pajamų dalių.

Tokiu atveju, jei Airijos įmonė parduotų akcijas Lenkijos holdingui, kuris valdo įvairias investicijas ir gauna dividendus iš įvairių šaltinių, tokia struktūra būtų laikoma holdingine ir nevertinama kaip mokesčių vengimas. Dividendai iš Lietuvos įmonės Lenkijos holdingui būtų neapmokestinami.

Pagrindinės išvados:

1. Situacijos vertinimas priklauso nuo ekonominio turinio — ar įmonės vykdo realią veiklą, ar tarnauja kaip tarpininkės, slepiančios tikrąjį pajamų gavėją.
2. Jei schemos dalyviai veikia pasyviai, tačiau valdo diversifikuotus investicijų portfelius ir dividendus gauna iš įvairių šaltinių, tikėtina, kad mokesčių vengimo rizika bus mažesnė.
3. ES Teisingumo Teismo praktikoje pažymima, kad tarpinės bendrovės, kurios naudojamos siekiant nuslėpti tikruosius dividendų ar kitų pajamų gavėjus, yra vienas dažniausių apsimestinio mokesčių vengimo pavyzdžių.