Atleidimas sukuria teisines pasekmes. Atleidus darbuotoją, nutrūksta darbo santykiai, nebelieka teisių ir pareigų, kurios siejo darbuotoją su darbdaviu. Kitas reikšmingas teisinis padarinys – darbdaviui atsiranda prievolė atsiskaityti su darbuotoju. Mažiausiai darbo ginčų yra situacijose, kuomet šalys darbo santykius nutraukia abiejų sutarimu (DK 54 str.).
Atleidžiant darbuotoją pagal šį Darbo kodekso straipsnį pavyksta išvengti klaidų. Vienintelė klaida, dėl kurios retai, bet kyla darbo ginčų, tai forma, kuria išreiškiama darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį. Kartais darbdaviai interpretuoja, kad susitarimas galimas įvairiomis formomis arba bet koks susitarimas yra pakankamas, net nesant rašytiniam susitarimui, kaip numatyta Darbo kodekse.
Tokių ginčų metu, darbdavys sako, kad darbuotojas norą jį atleisti iš darbo išreiškė kitomis formomis, tarkim, telefonu. Darbuotojas tikina, kad neišreiškė noro išeiti aiškia rašytine forma noro nutraukti darbo sutartį. Todėl toks atleidimas yra neteisėtas.
Taigi reiktų vengti darbdaviams ir darbuotojams traktuoti, kad yra pagrindai susitarimui, jeigu nesilaikoma DK 54 str. nustatytų norų, t.y. darbo santykių nutraukimas šalių sutarimu nėra išreikštas rašytine, kad ir pačia paprasčiausia forma.
Straipsnis laukia autoriaus
Straipsnis „“ dar kuriamas. Nespėjame rašyti :) Turite atitinkamos patirties? Parašykite šitą straipsnį, o mūsų redaktoriai jį patikrins ir patvirtins. Kodėl man naudinga rašyti? Kaip parašyti straipsnį?Redaguoti straipsnį
Susiję straipsniai
Resursai
10 aktyviausių autorių :
Vienijame geriausius apskaitos ir mokesčių specialistus ir kviečiame būti enciklopedijos autoriumi! Taip padidinsite savo ir savo įmonės ar įstaigos žinomumą verslo bendruomenėje!Kodėl man naudinga rašyti?