Darbo santykių nutraukimo įforminimas

Teisininkai diskutuoja, kada realiai darbuotojas yra atleistas iš darbo? Darbo kodekse nėra šių atsakymų. Daug teorijos ir praktikos. Todėl diskutuojama, ar darbuotojas iš darbo atleistas, kai išsiunčiamas pranešimas „Sodrai“, ar kai pasirašomas įsakymas, ar kai su darbuotoju galutinai atsiskaitoma.

Atleidimas iš darbo negali būti vertinamas vienu kažkuriuo aspektu. Atleidimas iš darbo yra atliktas, kai yra įgyvendinti visi elementai. Trys svarbiausi elementai: darbdavio valia, supažindinimas darbuotojo, ir turi būti informuota „Sodra“ apie darbo santykių nutraukimą.

Teisinės pasekmės: nutrūksta darbo santykiai ir atsiranda galutinio atsiskaitymo prievolė. Jeigu šios prievolės nėra laikomasi, skaičiuojamos netesybos. Darbo ginčuose lydi atleidimo iš darbo reikalavimas ir kiti išvestiniai reikalavimai. Kaip pavyzdžiui, darbuotojas pareiškė prašymą atleisti pagal DK 56 str, darbdavys nereagavo, darbuotojas nėjo į darbą, susirgo, vėliau darbdavys žymėjo pravaikštas, po kelių mėnesių prasidėjo darbo ginčas. Tokiu atveju organas pripažįsta kad darbuotojas turėjo būti atleistas pagal DK 56 str. Tada atsirado galutinio atsiskaitymo prievolė, tada priteisiamas galutinio atsiskaitymo prievolė praeities data pagal darbuotojo pateiktą darbdaviui prašymo datą ir netesybos. 

Pavyzdys. Vienoje įmonėje, tarp darbuotojai paduotų dokumentų buvo įkištas prašymas dėl atleidimo iš darbo. Ten buvo ir atostogų prašymas ir t.t. Darbdavys dar parašė darbuotojai žinutę, kad, kaip ji ir norėjo, ji bus atleista pagal tokį ir tokį straipsnį. Darbuotoja kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl neteisėto atleidimo. Darbo ginčo komisija atleidimą pripažino teisėtu, nes nusprendė, kad darbuotoja galėjo būti atidesnė: moka skaityti, moka lietuvių kalbą, tad galėjo matyti kokius dokumentus pasirašo. Vis dėlto teismas traktavo kitaip. Teismas nustatė, kad atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, nes nebuvo darbuotojo valios. Nes jeigu darbuotoja pati rašo prašymą, tai niekas geriau už ją nežino kada ji nori būti atleista. O darbdavio priminimas žinutėmis rodo, kad darbuotoja neišreiškė valios. Taigi, jeigu valios neišreiškiame dokumentais, žinutėmis jos stiprinti nereikėtų, nes, kaip ir šiuo atveju, žinutė sukėlė abejonių. Visada reikia įvertinti, kad gali būti ginčas. Dabar viskas gerai, bet po kurio laiko gali kilti ginčas.