Baltarusijos įmonės nuolatinė buveinė Lietuvoje

Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sudarytoje sutartyje dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (toliau ‒ DAIS) 5 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina nuolatinės buveinės apibrėžimą, kuris susideda iš trijų būtinųjų elementų ir tik jų visuma sudaro galimybę formuoti užsienio vienetui mokestines prievoles, atsirandančias dėl vykdomos komercinės ūkinės veiklos Lietuvoje per nuolatinę buveinę:

• įmonė turi Lietuvoje veiklos vykdymo vietą;
• šios veiklos vykdymo vieta yra pastovi, t. y. įkurta konkrečioje vietoje ir pakankamo nuolatinumo;
• per šią veiklos vykdymo vietą įmonė vykdo savo ūkinę komercinę veiklą (arba jos dalį).

Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) nuostatos taip pat įtvirtina Nuolatinės buveinės apibrėžimą, kuris taikomas tiek, kiek neprieštarauja DAIS nuostatoms.

PMĮ 2 straipsnio 22 dalyje nuolatinė buveinė apibrėžiama kaip užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška. Pagal minėto straipsnio nuostatas užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje: nuolat vykdo veiklą arba vykdo savo veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba gamtos išteklių tyrimui ar gavybai naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus. Paprastai užsienio vienetas laikomas nuolat veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvoje, jeigu jo veikla ar jos dalis vykdoma ne trumpiau kaip šešis mėnesius.

Atitinkamai, DAIS 5 straipsnio 5 dalis nustato, kad kai asmuo, išskyrus tokį, kuris turi nepriklausomo agento statusą, veikia įmonės vardu ir turi Susitariančiojoje Valstybėje įgaliojimus įmonės vardu sudaryti sutartis ir paprastai tais įgaliojimais nuolat naudojasi, laikoma, kad ta įmonė toje Valstybėje turi nuolatinę buveinę. Taigi įmonė laikoma turinčia nuolatinę buveinę Lietuvoje, jeigu agento veikla yra pastovaus pobūdžio. Jeigu, remiantis DAIS nuostatomis, užsienio vienetas nėra laikomas Lietuvoje vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę, tačiau jis laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę remiantis PMĮ nuostatomis, tai tokia nuolatinė buveinė turi būti registruojama Lietuvoje, tačiau ataskaitas bei deklaracijas privalo pateikti ir pelno mokestį mokėti tik tada, kai įvykdo DAIS nustatytas nuolatinei buveinei būtinas sąlygas.

Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, jei Baltarusijos įmonė ne trumpiau kaip šešis mėnesius teiktų paslaugas ar vykdytų kitą veiklą turėdama fiksuotą veiklos vietą (t. y. užsakovo, ar nuomojamas patalpas), arba veiklą vykdytų nuolat per priklausomą agentą, būtų laikoma, kad tokia jos veikla pagal PMĮ bei DAIS nuostatas sukuria nuolatinę buveinę Lietuvoje ir dėl to atsirastų prievolė mokėti pelno mokestį. Nuolatinei buveinei priskiriama tiek pajamų, kiek ji gautų kaip atskirai veikiantis vienetas, atsižvelgiant į tai, kokias teises ir pareigas ji prisiima vykdydama jai paskirtas užduotis, kokias funkcijas atlieka ir kokią riziką prisiima nuolatinės buveinės darbuotojai šias užduotis ir funkcijas atlikdami, bei kokia turto, rizikos ir kapitalo nuosavybės dalis yra priskiriama nuolatinei buveinei. Baltarusijos įmonė, nuo uždirbto pelno Lietuvoje sumokėjusi pelno mokestį į Lietuvos biudžetą, Baltarusijoje turės teisę naikinti tokį dvigubą apmokestinimą (jeigu tos pačios pajamos bus apmokestintos pelno mokesčiu ir Baltarusijoje).

Pažymėtina, kad mokesčių administratorius, vertindamas nuolatinės buveinės buvimo faktą, kiekvienu atveju analizuoja visas konkrečios situacijos aplinkybes bei atsižvelgia į visus nuolatinės buveinės vykdomai ūkinei komercinei veiklai būdingus aspektus.