Atidėjiniai ir pobalansiniai įvykiai

Atidėjinys – įsipareigojimas, kurio galutinės įvykdymo sumos arba įvykdymo laiko negalima tiksliai nustatyti, tačiau galima patikimai įvertinti.

Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus įsakymas Dėl 19-ojo verslo apskaitos standarto „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai“ tvirtinimo nurodo, kad atidėjiniai pripažįstami, jeigu jie atitinka visus tris bendruosius pripažinimo požymius: įmonė turi teisinį įpareigojimą arba neatšaukiamą pasižadėjimą, kurį lėmė praeities įvykiai, taip pat tikėtina, kad teisiniam įpareigojimui ar neatšaukiamam pasižadėjimui įvykdyti reikės naudoti turimą turtą bei įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinama.
Atidėjiniai pripažįstami, jei juos lėmė praeities įvykiai ir paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną jie egzistuoja. Praeities įvykiai, patvirtinantys teisinį įpareigojimą, gali būti sudarytos sutartys, teismo priimti sprendimai, išleisti įstatymai. Neatšaukiamą pasižadėjimą patvirtinantys praeities įvykiai gali būti ankstesnės įmonės veiklos pavyzdžiai, parodantys, kad ji vykdo duotus pažadus, arba viešai paskelbti įmonės įsipareigojimai, kuriais kiti rinkos dalyviai pasitiki. Atidėjiniais pripažįstami įsipareigojimai gali būti mokėtinos baudos arba padarytos žalos aplinkai kompensavimo išlaidos, kurios bus patiriamos nepaisant būsimų įmonės veiksmų (pavyzdžiui, įmonė pripažįsta atidėjinio sumą dėl naftos gavybos įmonės arba atominės jėgainės uždarymo išlaidų). Kad galėtų sėkmingai veikti ateityje, įmonė gali sudaryti atidėjinius būsimosioms išlaidoms, kurias gali tekti patirti dėl teisinių reikalavimų. Kai įmonė savo veiksmais gali išvengti būsimųjų išlaidų ateityje, pavyzdžiui, pakeisti veiklos metodus, ji neturi įsipareigojimo dėl būsimųjų išlaidų ir jokio atidėjinio nepripažįsta. Sprendimai pirkti turtą ar daryti kitokias išlaidas ateityje yra įvykiai, susiję su būsimaisiais įsipareigojimais, todėl jie atidėjiniais nepripažįstami. Įsipareigojimai pripažįstami atidėjiniais tik tada, kai būsimosios išlaidos yra neišvengiamos ir nepriklauso nuo įmonės veiklos ateityje.
Atidėjinių suma turi parodyti, kokio dydžio patikimai įvertintos išlaidos turėtų padengti teisinį įpareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Atidėjiniai vertinami geriausio įverčio būdu. Geriausio įverčio būdu vertinamų atidėjinių sumos dydis nustatomas remiantis panašios veiklos patirtimi, ekspertų išvadomis, poataskaitiniais įvykiais ir pan. Atsižvelgdama į surinktą informaciją, įmonė turi įvertinti, kiek kainuotų padengti esamus atidėjinių įsipareigojimus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, ir nustatyti tikėtiną dabartinę jų vertę. Vertinant atidėjinių sumą, būtina vadovautis atsargumo principu ir atsižvelgti į rizikos veiksnius bei netikrumus. Atidėjinių negalima sudaryti didesnių negu būtina. Jei atidėjinių sumai reikšmingą įtaką daro pinigų vertės pokyčiai, atidėjiniai turi būti diskontuojami iki dabartinės jų vertės. Diskonto norma turėtų parodyti pinigų laiko vertės ir įsipareigojimo dabartinę vertę. Nediskontuotos ir diskontuotos sumų skirtumas pripažįstamas pardavimo ar bendrosiomis ir administracinėmis sąnaudomis.
Nustatant atidėjinių sumą, būtina atsižvelgti ir į galimus įvykius po paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, jei įmonė turi objektyvių įrodymų, kad tokių įvykių gali būti (pavyzdžiui, galima tikėtis, kad būsimosios išlaidos gali sumažėti arba padidėti dėl taikomų naujų technologijų ar išleidžiamų naujų teisės aktų). Kiekvieną paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną atidėjiniai turi būti peržiūrimi ir jų vertė koreguojama atsižvelgiant į naujus įvykius ir aplinkybes. Jei apskaičiuota nauja atidėjinių suma yra didesnė negu užregistruota įmonės apskaitoje, skirtumas pripažįstamas atidėjinių sąnaudomis, didinama balanso straipsnio Atidėjiniai suma ir pardavimo ar bendrosios ir administracinės sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje. Jeigu buvo pripažintos atidėjinių sąnaudos ir paaiškėja, kad įsipareigojimų padengti turtu nereikės, atidėjiniai turi būti panaikinami, sumažinama balanso straipsnio Atidėjiniai suma ir pardavimo ar bendrosios ir administracinės sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Kiekvienas atidėjinys turi būti naudojamas tik tiems tikslams, kuriems jis buvo sudarytas. Atidėjiniais gali būti pripažįstami įsipareigojimai, jei jie atitinka visus šio standarto 6 punkte nurodytus bendruosius atidėjinių pripažinimo požymius, pavyzdžiui: sumokėti tikėtinas baudas; vykdyti suteiktas garantijas; kompensuoti žalą gamtai; sutvarkyti aplinką nutraukus gamybą; kompensuoti galiojančių sutarčių nuostolius; kompensuoti restruktūrizavimo sąnaudas, jei yra pakankamai įrodymų, kad restruktūrizacija bus vykdoma.
Neapibrėžtieji įsipareigojimai
Įsipareigojimai, kurie neatitinka įsipareigojimų ir bendrųjų atidėjinių pripažinimo požymių, vadinami neapibrėžtaisiais. Tai būsimieji įsipareigojimai, kurių gali atsirasti dėl praeities įvykių ir kuriuos gali patvirtinti arba paneigti nevisiškai įmonės kontroliuojami neapibrėžti būsimieji įvykiai arba dėl praeities įvykių atsiradę esami įsipareigojimai. Balanse jie nerodomi, nes tokių įsipareigojimų suma negali būti patikimai nustatoma arba nėra tikėtina, kad juos reikės vykdyti. Neapibrėžtieji įsipareigojimai nei pelno (nuostolių) ataskaitoje, nei balanse nerodomi. Jei įmonės sudaromuose sandoriuose numatyta, kad už dalį įsipareigojimų bus atsakingos kitos įmonės, ta įsipareigojimų dalis įmonės apskaitoje nepripažįstama. Įsipareigojimų dalis, dėl kurios atsakomybę prisiima pati įmonė, pripažįstama atidėjiniais. Tačiau neapibrėžtieji įsipareigojimai turi būti nuolat peržiūrimi. Jei tikimybė, kad neapibrėžtasis įsipareigojimas turės būti padengiamas turtu, tampa didesnė už tikimybę, kad šito pavyks išvengti, ir atsiskaitymo sumą galima patikimai įvertinti, įsipareigojimas turi būti parodomas balanse.
Neapibrėžtasis turtas
Neapibrėžtasis turtas paprastai yra toks turtas, kuris dėl įmonės nekontroliuojamų įvykių gali priklausyti įmonei ir teikti jai ekonominės naudos (pavyzdžiui, vyksta teismo procesas dėl turto, kuris gali atitekti įmonei). Neapibrėžtasis turtas balanse nerodomas, kol neaišku, ar jis duos įmonei ekonominės naudos. Kai įsitikinama, kad neapibrėžtasis turtas tikrai duos ekonominės naudos, šis turtas ir su juo susijusios pajamos bei sąnaudos turi būti parodomos to laikotarpio balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Poataskaitiniai įvykiai
Atsižvelgiant į svarbius poataskaitinius įvykius, finansinės ataskaitos gali būti koreguojamos. Finansinės ataskaitos turi būti koreguojamos, jei poataskaitiniai įvykiai daro tiesioginę įtaką dar nepatvirtintų finansinių ataskaitų duomenims. Poataskaitinių įvykių, dėl kurių turėtų būti koreguojamos finansinės ataskaitos, pavyzdžiai: teismo sprendime nurodyta, kad balanse neparodytą įsipareigojimą įmonė turėjo pripažinti iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos; gauta papildoma informacija, kad balanse parodyta turto vertė paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną turėjo būti įvertinta kitaip; po paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos nustatyta, kad sudarant finansines ataskaitas buvo padaryta klaidų.
Numatoma arba paaiškėja, kad po paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos įmonė negalės taikyti veiklos tęstinumo principo. Paaiškėja, kad po paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos ilgiau negu 12 mėnesių pratęstos trumpalaikės paskolų ar kitos finansavimo sutartys, pagal kurias atidedamas įsipareigojimų įvykdymo ar skolų grąžinimo terminas.
Kai poataskaitiniai įvykiai neturi įtakos įmonės paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos finansinei būklei ar veiklos rezultatams, finansinės ataskaitos nekoreguojamos. Tokių įvykių pavyzdys – balanse parodytų investicijų, kurios į apskaitą įtrauktos tikrąja verte, tikrosios vertės pokyčiai po paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.