Apmokestinamojo pelno sumažinimas lėšomis, skiriamomis viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti

Pelno nesiekiantiems vienetai per mokestinį laikotarpį tiesiogiai skiriamomis, t. y. faktiškai panaudotomis, arba numatomomis tiesiogiai skirti, t. y. panaudoti, per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti lėšomis, jeigu  yra turima informacija, įrodymai, pagrindžiantys tokių numatomų lėšų būsimą panaudojimą įstatuose numatytos visuomenei naudingai veiklai finansuoti (pasirašytos preliminarios sutartys, susitarimai,  vieneto vidiniai dokumentai, pavyzdžiui, projektai, veiklos planai ir kiti dokumentai), gali susimažinti šio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną, apskaičiuotą PMĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. iš pajamų (PMĮ 2 str. 24 d.), atėmus neapmokestinamąsias pajamas (PMĮ 12 str.), leidžiamus atskaitymus (PMĮ 17 str. 1 d.) ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (PMĮ 17 str. 2 d.), įskaitant ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius (PMĮ, likusį po sumažinimo dėl vykdomo investicinio projekto (PMĮ 46-1 str. 2 d.). Ši nuostata dėl pelno nesiekiančio vieneto apmokestinamojo pelno susimažinimo taikoma, apskaičiuojant 2019 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Viešąjį interesą tenkinančiai veiklai yra priskiriama pelno nesiekiančių vienetų vykdoma visuomenei naudinga veikla mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis pripažįstamose srityse.

Lėšos, kurias pelno nesiekiantis vienetas panaudoja faktiškai per mokestinį laikotarpį patirtų išlaidų, vykdant visuomenei naudingą veiklą, kompensavimui, gali būti tiek nuosavos, pavyzdžiui,  uždirbtos vykdant vieneto veiklą, tiek skolintos, t. y. paėmus paskolą bei kt.

Pelno nesiekiantys vienetai privalo turėti informaciją bei įrodymus, kurie pagrįstų lėšų panaudojimą įstatuose numatytos visuomenei naudingos veiklos finansavimui ir turi turėti juridinę galią turinčius dokumentus, kuriais yra pagrindžiamos  faktiškai viešam interesui tenkinti patirtos išlaidos.

Pažymėtina, kad pelno nesiekiantys vienetai nuo 2019 metų mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną taip pat gali susimažinti lėšomis, numatytomis panaudoti per ateinančius du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, jeigu yra turima informacija, įrodymai, pagrindžiantys tokių numatomų lėšų būsimą panaudojimą įstatuose numatytos visuomenei naudingai veiklai finansuoti (pasirašytos preliminarios sutartys, susitarimai, vieneto vidiniai dokumentai, pavyzdžiui projektai, veiklos planai ir kiti dokumentai). Tačiau pažymėtina, kad tik sumažinus apmokestinamąjį pelną einamaisiais mokestiniais metais tiesiogiai skiriamomis lėšomis, t. y. panaudotomis faktiškai patirtų išlaidų kompensavimui, likęs šio mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas gali būti mažinamas lėšomis, numatytomis panaudoti viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrą mokestinį laikotarpį pelno nesiekiančio vieneto numatomos panaudoti lėšos būsimų išlaidų, vykdant visuomenei naudingą veiklą, iš kurios nebus uždirbamos pajamos, kompensavimui, negali būti didesnės nei to mokestinio laikotarpio  apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma. Pateikiamas pavyzdys: viešoji įstaiga, kurios pagrindinė veiklos kryptis – konsultacijų teikimas smulkaus ir vidutinio verslo klausimais, 2019 metais apskaičiavo 12.000 Eur apmokestinamąjį pelną. Viešoji įstaiga, vykdydama viešuosius interesus tenkinančią veiklą, t. y. teikdama nemokamas konsultacijas, 2019 metais faktiškai patyrė 4.000 Eur išlaidų bei, nusprendusi įsteigti naują konsultacinį centrą kitoje Lietuvos vietovėje, sudarė 2 metams preliminarią sutartį su statybos darbų vykdytoju ir pasiėmė 10.000 Eur paskolą iš banko.

Viešoji įstaiga už 2019 metų mokestinį laikotarpį apskaičiuotą 12.000 Eur apmokestinamąjį pelną susimažina lėšomis, panaudotomis šį mokestinį laikotarpį faktiškai patirtų išlaidų, vykdant visuomenei naudingą veiklą, kompensavimui, t. y. 4.000 Eur,  bei, atsižvelgiant į tai, kad yra turima informacija, pagrindžianti tokių numatomų lėšų būsimą panaudojimą įstatuose numatytos visuomenei naudingai veiklai finansuoti (pasirašyta preliminari sutartis su statybos darbų vykdytoju, paimta iš banko paskola), - 8.000 Eur skolintomis iš banko lėšomis, numatomomis panaudoti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkančiai veiklai finansuoti, t. y. konsultacinio centro statybai, tačiau tik apmokestinamojo pelno ribose.

Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelno nesiekiantys vienetai turėjo teisę ūkinės komercinės veiklos pajamomis nelaikyti per mokestinį laikotarpį uždirbtų pajamų (sumažintų joms tenkančiomis sąnaudomis), tiesiogiai skiriamų ar numatomų skirti per 5 vėlesnius mokestinius laikotarpius (atsižvelgiant į mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus, nustatytus Mokesčių administravimo įstatyme) įstatuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti. Jeigu šios aukščiau minėtos pajamos (ar jų dalis), numatytos panaudoti viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, kitais mokestiniais laikotarpiais panaudojamos ne tokiai veiklai finansuoti arba nepanaudojamos per aukščiau minėtą terminą, pelno nesiekiantis vienetas privalo jas (arba jų dalį) apmokestinti pateikdamas to mokestinio laikotarpio, kurį tokios pajamos buvo apskaičiuotos, deklaraciją.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. pagal Mokesčių administravimo įstatymą mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas – 3 metai, todėl 2014-2016 m. mokestinio laikotarpio vieneto pajamos (sumažintos joms tenkančiomis sąnaudomis), kurios buvo numatytos panaudoti viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, turi būti panaudojamos iki 2019 metų mokestinio laikotarpio pabaigos, atitinkamai 2017 m. mokestinio laikotarpio pajamos (sumažintos joms tenkančiomis sąnaudomis) – iki 2020 m. mokestinio laikotarpio pabaigos, o 2018 m. mokestinio laikotarpio pajamos (sumažintos joms tenkančiomis sąnaudomis) – iki 2021 m. mokestinio laikotarpio pabaigos. Jeigu pajamos (sumažintos joms tenkančiomis sąnaudomis) panaudojamos ne tokiai veiklai finansuoti arba nepanaudojamos per aukščiau minėtą terminą, pelno nesiekiantis vienetas privalo šią sumą apmokestinti, pateikdamas to mokestinio laikotarpio, kurį tokios pajamos buvo apskaičiuotos, deklaraciją.

Tačiau pažymėtina, kad taikant PMĮ 46-3 straipsnio nuostatas, neatsižvelgiama į lėšas, atitinkančias iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio gautas pajamas, kurios buvo numatomos panaudoti viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti po 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio, t. y. neatsižvelgiama į iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio gautas pajamas, kurias buvo numatyta panaudoti per 5 vėlesnius mokestinius laikotarpius, ir kurios faktiškai panaudojamos nuo 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio).