Absoliutinių finansų rodiklių nagrinėjimas ir vertinimas

Autorius Prof. habil. dr. Jonas Mackevičius

Absoliutiniai finansiniai rodikliai – tai rodikliai, apskaičiuoti vertine išraiška, remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis, ir pateikti finansinėse ataskaitose. Lietuviškose finansinėse ataskaitose jų yra daugiau kaip 100. Tai svarbus informacijos fondas. Labai svarbu tinkamai panaudoti šį informacijos fondą įmonių veiklai vertinti. Ne veltui sakoma, kad kiekvienas ekonomistas turi mokėti „skaityti“ finansinę atskaitomybę, vertinti joje pateikiamus absoliutinius rodiklius. Šiuos rodiklius, kadangi jų yra daug ir jie skiriasi savo turiniu bei reikšme, tikslinga skirstyti į tam tikras grupes. Tikslingiausia išskirti tris absoliutinių rodiklių grupes:

1. finansinės būklės;
2. veiklos rezultatų ir
3. pinigų srautų.

Finansinę būklę apibūdina turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų rodikliai, veiklos rezultatus – pajamos ir sąnaudos, o pinigų srautus – pagrindinės veiklos, investicinės veiklos pinigų srautų rodikliai. Labai svarbu kuo išsamiau ištirti šių rodiklių reikšmes, jų pokyčius per tam tikrą laikotarpį. Dideli tam tikri absoliutiniai rodikliai, ypač jų pokyčiai, turi esminę įtaką įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams bei pinigų srautams.

Tikslinga nuosekliai apžvelgti visus balanso straipsnius, pradedant nematerialiuoju turtu ir baigiant ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų straipsniais.

Smarkiai padidėjęs nematerialusis turtas kelia tam tikrų abejonių dėl jo susidarymo šaltinių: ar tikrai jis buvo įsigytas, kada ir iš kur, iš išorės ar sukurtas įmonės viduje (kokiais būdais ir priemonėmis). Tačiau didžiausią įtaką įmonės finansinei veiklai daro ilgalaikio materialiojo ir trumpalaikio turto pokyčiai.

Sumažėjęs ilgalaikis turtas kelia grėsmę finansiniam įmonės stabilumui, jeigu jis parduodamas siekiant mažinti finansinių išteklių stygių, o padidėjęs sukelia neigiamų įmonės veiklos pokyčių, jeigu jis įsigyjamas tik siekiant investuoti lėšas. Mažėjantys įrenginių ir mašinų, transporto priemonių, kitų įrenginių ir įrankių straipsniai gamybos įmonėse reiškia, kad dirbama su pasenusiomis technologijomis, dėl to galimi dažni gedimai ir neįvykdomos normos, o tai tiesiogiai veikia gaminamos produkcijos apimtį.

Smarkiai didėjantis trumpalaikis turtas, ypač atsargos, kelia grėsmę finansiniam įmonės stabilumui, jeigu tai nesusiję su veiklos plėtra ir pagerėjusiu žaliavų bei medžiagų tiekimu arba nepasitikėjimu tiekėjais. Didėjančios pagamintos produkcijos atsargos rodo, kad gamyba yra nesklandi, pardavimas – sulėtėjęs. Didėjančios nebaigtos gamybos atsargos liudija, kad dėl to galimas gamybinių techninių procesų organizavimo nesklandumų.

Būtina atkreipti dėmesį į likvidžiausio trumpalaikio turto straipsnio „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ pokyčius. Sumažėję grynieji pinigai sąskaitose gali reikšti, kad produkcija arba paslaugos sumažėjo, pirkėjų įsipareigojimai nevykdomi, kad įmonė neveikli, kontroliuodama pirkėjų mokumą, ir kt. Padidėję grynieji pinigai sąskaitose gali reikšti, kad įmonės vadovybė nesugeba daryti „naujų pinigų“, t. y. naudoti jų įvairiose įmonės veiklos srityse.

Vertinant trumpalaikio turto pokyčius, būtina atsižvelgti į tai, kad šis turtas yra likvidus ir jis, kitaip negu ilgalaikis turtas, gali būti greitai parduotas ar įsigytas. Jo kitimo tendencijos sietinos su konkretaus laikotarpio įmonės politika, o ne su ilgalaikėmis perspektyvomis.

Staigiai padidėję trumpalaikiai įsipareigojimai atspindi padidėjusias skolas darbuotojams, biudžetui, tiekėjams, kredito institucijoms ir gali būti, kad įmonė turi didelių finansinių problemų. Padidėję ilgalaikiai įsipareigojimai liudija, kad įmonė nesugeba atsiskaityti laiku, t. y., kad įmonės ilgalaikis mokumas yra pablogėjęs arba kad sudaryti nenaudingi sandoriai.

Nagrinėjant absoliutinius rodiklius, apibūdinančius įmonės veiklos rezultatus, pirmiausia dėmesys turi būti kreipiamas į pajamų ir sąnaudų straipsnius, ypač į jų pripažinimą pelno (nuostolių) ataskaitoje faktą. Vertinant, ar straipsnis gali būti pripažintas, t. y. pavaizduotas finansinėse ataskaitose, reikia nustatyti jo reikšmingumą. Informacijos reikšmingumą apibūdina du dalykai: ar jos nepateikimas arba klaidingas pateikimas turi: 1) įtakos informacijos vartotojų sprendimams, 2) ar neiškreipia finansinės ataskaitos turinio, kad ji parodytų tikrą ir teisingą vaizdą. Informacijos reikšmingumas priklauso ne tik nuo jos pobūdžio, bet ir nuo konkretaus straipsnio dydžio.

Toliau reikia panagrinėti pardavimo ir sąnaudų straipsnių pokyčius – sumažėjusios pardavimo pajamos reiškia arba sumažėjusią paklausą, arba blogai organizuotą pardavimą, rinkodaros stoką, nepagrįstą kainų politiką. Mažėjantis pardavimo pajamų straipsnis kelerius metus iš eilės reiškia, kad įmonės gaminama produkcija ne visiškai atitinka vartotojų paklausą. Tai yra svarbi priežastis, lemianti įmonės išlikimo rinkoje galimybes. Neigiamai įmonės veiklą gali veikti ir staigia padidėjusios pardavimo pajamos, rodančios, kad gaminiai buvo išparduoti prieš likviduojant įmonę, jeigu padidėjęs pardavimas nėra susijęs su teigiamais procesais, didėjančia produktų paklausa, gera kainų politika ir rinkodara.

Didėjantys sąnaudų straipsniai, nesusiję su gamybos proceso plėtra, reiškia, kad ištekliai naudojami netaupiai, netvarkingai organizuojama įmonės veikla – švaistomos lėšos neapgalvotiems brangiems pirkiniams, didinamas valdymo personalas, nepagrįstai didinamas jo darbo užmokestis, plečiama negamybinės veiklos sritis (nepelninga), blogai organizuojama finansinė veikla arba patiriama nenumatytų ypatingos veiklos nuostolių ir kt.

Nagrinėjant absoliutinius rodiklius, apibūdinančius pinigų srautus, pirmiausia reikia atskirti pinigų ir pinigų ekvivalentų sąvokas. Pinigų sąvoka reiškia pinigus įmonės kasoje ir bankų sąskaitose, o pinigų ekvivalentai – tai yra trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į pinigus ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga. Daugiausia naudingos informacijos suteikia pinigų srautų grupavimas į pagrindinės, finansinės ir investicinės veiklos pinigų srautus. Piniginės veiklos pagrindiniai srautai parodo, kiek įmonės pagrindinė veikla (gamybinė, prekybinė, paslaugų teikimo) gali kurti pinigų srautus. Remdamasi šiais pinigų srautais, įmonės vadovybė gali priimti sprendimus dėl tolesnės įmonės veiklos plėtros, paskolų grąžinimo ir dividendų išmokėjimo politikos bei kitų dalykų. Iš investicinės veiklos pinigų srautų galima tiksliai nustatyti, kiek per tam tikrą laikotarpį įmonė išleido pinigų įsigydama turtą, kokios buvo pinigų įplaukos, šį turtą perleidžiant, ir kt. Iš šio srauto informacijos galima spręsti apie įmonės ilgalaikę strategiją, t. y. kur ir ar naudingai investavo lėšas. Finansinės veiklos pinigų srautai parodo, kaip įmonė naudojosi išoriniais finansavimo šaltiniais. Svarbu atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad pinigų srautų ataskaita ne tik retrospektyviai atspindi ekonominę būklę, bet ir suteikia labai svarbių žinių įmonių vadovams, rengiant perspektyvinius verslo planus.

Būtina nagrinėti kuo daugiau absoliutinių rodiklių, nustatyti jų pokyčius per tam tikrą laiką ir juos lemiančias priežastis bei veiksnius. Taip pat svarbu panagrinėti rodiklių „priklausomybę“ vieno nuo kito, t. y. kaip tam tikras rodiklis paveikė vieno ar kelių rodiklių pasikeitimą ar sumažėjimą.