25-asis verslo apskaitos standartas „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“​

Šio standarto tikslas – nustatyti su statybos sutartimis susijusių pajamų ir sąnaudų pripažinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką. Ilgalaikėse sutartyse numatytos veiklos pradžios ir pabaigos datos dažnai patenka į skirtingus ataskaitinius laikotarpius, todėl šiame standarte aptariama, kada sutarčių pajamos ir išlaidos turi būti pripažįstamos pajamomis ir sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje.​

Standartas taikomas statybos sutarčių ir kitų darbų, atliekamų pagal ilgalaikes sutartis (toliau – statybos sutartys), apskaitai ir pateikimui rangovo ar vykdytojo (toliau – rangovas) finansinėse ataskaitose.​

Statybos sutarties pajamų ir sanaudų apskaitą ir pateikimą finansinėse ataskaituose.

Prieš vertinant pajamų sumą turi būti nustatyta, kokio pobūdžio (fiksuotų kainų ar „išlaidos plius“) yra statybos sutartis. Jeigu baigiamasis statybos sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, kiekvienos statybos sutarties pajamos ir sąnaudos apskaitoje pripažįstamos atsižvelgiant į sutarties darbų įvykdymo lygį kiekvieną ataskaitinį laikotarpį nustatomą paskutinę to ataskaitinio laikotarpio dieną. ​

Kiekvienos sutarties pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygį. Taikant šį metodą, sutarties pajamos palyginamos su išlaidomis, susidariusiomis iki esamo sutarties įvykdymo lygio. Šis metodas suteikia naudingos informacijos apie sutarties veiklos apimtį, įvykdymo lygį ir darbo rezultatus per ataskaitinį laikotarpį.​

Pagal sutarties darbų įvykdymo lygio įvertinimo metodą sutarties pajamos pripažįstamos pajamomis tų ataskaitinių laikotarpių pelno (nuostolių) ataskaitose, kuriais buvo atliekami darbai. Sutarties išlaidos paprastai pripažįstamos sąnaudomis tų ataskaitinių laikotarpių pelno (nuostolių) ataskaitose, kuriais buvo atliekami darbai, priklausantys tiems laikotarpiams, ir su kuriais jos yra susijusios.​

Statybos sutarties įvykdymo lygis, atsižvelgiant į sutarties pobūdį, gali būti nustatytas įvairiais būdais: ​

1. atliktų darbų apimčiai nustatyti apskaičiuojamas procentinis santykis, kokią įvertintų bendrųjų sutarties išlaidų dalį sudaro išlaidos, patirtos atliekant darbus iki konkrečios datos;​
2. apskaičiuojant atliktų darbų apimtį proporcingai dirbtoms žmogaus darbo arba įrengimų naudojimo objekte valandoms;
3. nustatant faktiškai pagal projektą atliktų sutarties darbų kiekį.

Jeigu baigiamasis statybos sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas, tokiu atveju: ​

1. pajamomis turi būti pripažįstama tik suma, lygi tokiai sutarties išlaidų daliai, kuri, tikėtina, bus padengta, o tikėtini statybos sutarties nuostoliai turi būti pripažįstami sąnaudomis nedelsiant;​
2. sutarties išlaidos turi būti pripažįstamos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos susidaro.​

Jei vykdant darbus pagal statybos sutartis kyla abejonių dėl sumų, kurios jau įtrauktos į sutarties pajamas ir pripažintos pelno (nuostolių) ataskaitoje, atgavimo, neatgautos sumos arba sumos, dėl kurių atgavimo abejojama, pripažįstamos veiklos sąnaudomis, o ne sutarties pajamų sumos patikslinimu. ​ ​

Jei baigiamasis sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas, sutarties išlaidos gali viršyti bendrąsias sutarties pajamas. Tokiais atvejais kiekviena tikėtina bendrųjų sutarties išlaidų suma, viršijanti bendrąsias sutarties pajamas, pripažįstama sąnaudomis nedelsiant. Sutarties išlaidos, kurios, tikėtina, nebus padengtos, pripažįstamos sąnaudomis nedelsiant. Tokių atvejų ir sutarčių pavyzdžiai:

1. sutartys, dėl kurių galiojimo abejojama; 
2. sutartys, kurių įvykdymas priklauso nuo sprendžiamų teismo bylų baigties ar priimamų įstatymų;
3. sutartys, susijusios su turtu, kuris gali būti pripažintas netinkamu ar nusavintas valstybės;
4. atvejai, kai užsakovas negali laikytis įsipareigojimų; 
5. atvejai, kai rangovas negali įvykdyti sutarties sąlygų ar laikytis kitų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.